Durtuvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Prancūzų pėstininkų (ginkluotų Lebelio šautuvais) durtuvų ataka Pirmajame pasauliniame kare

Kirstynės durtuvais

Movinis pikiškas XIX a. durtuvas

Durtuvas (angl. bayonet; rus. штык) – duriamasis geležtinis ginklas arba įtaisas, tvirtinamas prie šaulių ginklo (paprastai šautuvo) vamzdžio ir paverčiantis jį duriamuoju ginklu.

Pirmieji durtuvai buvo naudojami su muškietomis, kurios virsdavo savotiškomis pikomis, kuriomis muškietininkai galėdavo gintis nuo kavaleristų kardų ar pan. ginklų.

Iki XX a. pradžios pėstininkus mokė durtuvais gintis nuo kavaleristų ir atakuoti pėstininkus (durtuvų ataka). Antrojo pasaulinio karo metais durtuvų atakų poreikis smarkiai sumažėjo, kadangi pėstininkai ėmė ginkluotis greitašaudžiais trumpais ginklais, kurie efektyvūs ir artimame mūšyje. XX a. antroje pusėje ilgi durtuvai nebenaudojami, juos pakeitė specialūs durtuviniai peiliai (peiliniai durtuvai), kurie naudojami kaip daugiafunkciai peiliai.

[taisyti] Durtuvų tipai

[taisyti] Kamštiniai durtuvai

Pradžioje imta naudoti kamštinius durtuvus (rus. багинет) (jie pirmą kartą paminėti 1647 m.). Šie durtuvai turėjo rankeną, kuri būdavo įkišama į vamzdį. Tiek kotas, tiek geležtė būdavo apie 30 cm ilgio. Tokie durtuvai buvo blogi tuo, kad uždėjus durtuvą negali šaudyti. Ir atvirkščiai, netikėtai susidūrus su priešu durtuvo įkišimas vamzdin per ilgai užtrukdavo.

[taisyti] Moviniai durtuvai

Tobulinant kamštinius durtuvus atsirado moviniai durtuvai, kurie ant vamzdžio buvo užmaunami vamzdelio formos mova. Tokie durtuvai netrukdė šaudyti. Durtuvo geležtė su mova būdavo sujungti alkūne, nes geležtė negalėjo būti prie pat vamzdžio (to meto muškietos ir kiti šautuvai būdavo užtaisomi pro laibgalį). Perėjus prie šautuvų, užtaisomų pro vamzdžio storgalį, durtuvų alkūniškumas sumažėjo. Kai kurių durtuvų movos buvo daromos rankenos pavidalo, kad durtuvą būtų galima naudoti kaip atskirą duriamąjį ginklą.

Movinius durtuvus prancūzų ir prūsų armijos ėmė naudoti 1689 m., Danija – 1690 m., Rusija – 1709 m.

Ir kamštiniai, ir moviniai durtuvai paprastai turėjo pikiškas (stileto formos) tribriaunes ar keturbriaunes geležtes.

[taisyti] Kalavijiniai durtuvai

XIX a. kaip durtuvus imta plačiai naudoti specialius trumpus palašus, špagas ar panašius ginklus. Tokie durtuviniai kalavijai turėjo paprastą efesą (trumpas skersinis, rankena, dažnai su lankeliu), o rankenoje - specialią išpjovą, kuri užsimaudavo ant tam skirto profilinio strypelio po šautuvo vamzdžiu ir užsifiksuodavo specialia spyruokle. Kareiviai tokius kalavijus paprastai nešiodavo prie diržo. Durtuvų atakai tuos palašus užmaudavo ant vamzdžio, bet kirstynėse galėdavo jais kautis kaip trumpais kalavijais.

[taisyti] Peiliniai durtuvai

XX a. kalavijiški durtuvai išnyko, toliau naudojo movinius pikiškus durtuvus (pvz., ant rusiškų Mosino šautuvų), atsirado trumpi peiliniai durtuvai, panašūs į kalavijinius, bet žymiai trumpesni ir lengvesni. Ilgi pikiški ar kalavijiniai durtuvai buvo svarbūs kaunantis su kavaleristais, kad šiuos pasiekti ant arklio. Kadangi XX a. tikimybė susidurti su kavaleristais sumažėjo, ilgų durtuvų nebereikėjo.

Peiliai, naudojami kaip durtuvai dažniausiai yra daugiafunkciniai peiliai. Jie gali būti naudojami ne tik kaip kovos peiliai ar durtuvai, bet ir kaip pjūkleliai (kai kurie nugarėlėje turi pjūklo tipo dantukus), kaip buitiniai peiliai. Pavyzdžiui, Kalašnikovo automato durtuvinis peilis^[1], kuris kartu su makštimi gali būti naudojamas kaip izoliuotos žirklės vielai kirpti (įveikianti vielines elektrifikuotas užtvaras).

[taisyti] Atlenkiamieji durtuvai

SKS karabinas su užlenktu durtuvu

Dar vienas durtuvų variantas – atlenkiamieji durtuvai. Ne kautynėse toks durtuvas būna užlenktas, tad jo smaigalys ir ašmenys nekliūva, negali atsitiktinai sužeisti. O prieš kirstynes durtuvas atlenkiamas ir užfiksuojamas kovinėje padėtyje. Ginklo su tokiu durtuvu pavyzdys yra tarybinis karabinas SKS.