Dulkių siurblys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dulkių siurblys – elektrins įrenginys, skirtas valyti paviršiuje esantiems nešvarumams juos susiurbiant.
Turinys |
[taisyti] Veikimo principas
Dulkių siurblyje yra kompresorius, kuris traukia orą ir šiukšles. Nešvarumai renkami į popierinį ar medžiaginį maišą, perkošiami vandens filtru ar atskiriami ciklonu. Ciklonai anksčiau naudoti tik pramoniniuose dulkių siurbliuose, bet XX a. 9 dešimtmetyje Jungtinės Karalystės konstruktorius Džimas Dysonas rinkai pristatė naują technologiją, pavadintą Cyclone Separator (ciklonas, išcentrinis separatorius). Tokio tipo dulkių siurblys buvo reklamuojamas kaip pigesnio naudojimo, nes nereikia keisti popierinių maišų. Galiausiai pasirodė dulkių siurblys Roomba. Užprogramavus jis gali veikti savarankiškai.
[taisyti] Dulkių siurblių skirstymas
Pagal naudojamą filtrą:
- su medžiaginiu filtru;
- su medžiaginiu ir popieriniu filtru;
- su vandens filtru (dulkės renkamos vandenyje);
- su išcentriniu separatoriumi (Cyclone Separator);
- su HEPA filtru.
Pagal mobilumą:
- Pernešamas - turi akumuliatorių ar bateriją, naudojamas nedidelių plotų valymui, pvz.: automobiliui, baldų dalims.
- Stumdomas – retai pasitaiko, dažniausiai naudojami JAV – dulkių siurblys yra nedidelis, pastatytas ant lazdos, o dulkes renkantis maišas yra už variklio.
- Traukomas – populiariausias: pats dulkių siurblys ant ratukų, o dulkės sutraukiamos per lankstų vamzdį. Siurblys toks lengvas, kad nesunkiai juda paskui vamzdį.
- Stovintis – anksčiau naudotas viešbučiuose, labai didelis, turi vamzdį, naudojant nestumdomas – tik pats vamzdis nešamas per patalpas.
- Vežamas – visokių rūšių vežimėliai-dulkių siurbliai, naudojami valyti holus ar gatves.
- Centrinis – visos mechaninės dalys yra techninėje patalpoje, pvz., rūsyje, atskirame kambaryje, o per sienas išvesti vamzdžiai, kad jais būtu galima pasiekti įvairias patalpas.
[taisyti] Įdomybės
Dabartiniuose namuose naudojamuose dulkių siurbliuose be siurblio dar būna samčiai, antgaliai skalbimui ar vibracijos mechanizmai, skirti minkštosioms baldų dalims drebinti ir taip nuo jų nukratyti dulkes. Dažnai dulkių siurbliai konstruojami taip, kad vamzdį būtų galima pritvirtinti prie angos, kur išpučiamas oras, - tuomet siurblys ne traukia orą, o pučia. Ūkyje tai naudojama ne tik dulkėms ar lapams nupūsti, bet ir balinant sienas.
Dideli pramoniniai dulkių siurbliai, dažniausiai pervežami specialiais vežimėliais, naudojami labai didelių plotų valymui, pvz., koridorių ar holų; tokie dulkių siurbliai dar gali būti naudojami vandens ir chemikalų surinkimui bei daug stambesnių nešvarumų surinkimui.
Prieš keletą metų prekyboje pasirodė automatiniai dulkių siurbliai. Toks dulkių siurblys yra mažas valymo įrenginys, užprogramavus jis gali pats nustatytu laiku įsijungti ir išsiurbti nurodytą patalpą, taip pat papildyti akumuliatorių.
1992 m. firma Matsushita pasiūlė dulkių siurblį, valdomą žodžiu.
[taisyti] Istorija
Greičiausiai pirmuoju dulkių siurbliu galima laikyti 1865 m. Čikagoje sukonstruotą „Whirlwind“. Tokio tipo įranga buvo vystoma XIX a. Dulkių siurblio išradėju galima laikyti Ives McGaffey (1869 m.).
Pirmas elektrinis dulkių siurblys išrastas 1901 m. brito Huberto Bootho. Buvo nuspręsta sukonstruoti tokį įrenginį, kuris sutrauktų dulkes, kad šios negalėtų vėl nusėsti. Išradėjas pats prisispaudęs prie fotelio patraukė orą ir nors vos neužduso, suprato apie tokio siurblio naudą ir užpatentavo jį Jungtinėje Karalystėje. Boothas sukonstravo pervežamus siurblius, kuriuos nuomodavo klientai. Tai buvo didelės mašinos, traukiamos arklio ir siurbiančios dulkes per ilgą vamzdį. Tokie įrenginiai nebuvo populiarūs.
Daugiau laimės turėjo kitas išradėjas, amerikietis Džeimsas Murėjus Spangleris. Dirbdamas valytoju, jis 1906 m. sukonstravo pirmą nešiojamą elektrinį dulkių siurblį su maišu nuo pagalvės. Pagerintą įrenginį užpatentavo 1908 m. kaip pirmą nešiojamą elektrinį dulkių siurblį. Labai greitai Spanglero firma ir patentas buvo nupirkti jo pusbrolio Viljamo Hūverio, kuris iki tol gamino arklių įrenginius ir matė motorizacijos vystymosi perspektyvas, tad nusprendė, kad turi iš esmės pakeisti savo produkcijos asortimentą technikos pažangos linkme. Hūveris toliau tobulino dulkių siurblį, pardavinėti patikėjo komivojažieriams, kurie namuose demonstravo tokį įrenginį ir taip išradimą išplatino JAV. Prieš daugelį metų toks įrenginys buvo prabangos prekė, bet po Antrojo pasaulinio karo jis atpigo ir labai išplito, visų pirma JAV ir kitose pramoninėse valstybėse.
