Diezas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Diezu muzikoje vadinamas natos tono aukščio padidinimas pustoniu, taip pat ir simbolis muzikinėje notacijoje, pažymintis tokį vertės pakeitimą. Diezas yra vienas iš alteracijos ženklų.
Diezas atsirado šiek tiek vėliau nei bemolis, kompozitoriams pradėjus kurti ne tik bažnytinę, bet ir pasaulietinę muziką, kuriai nepakako septyniais arba aštuoniais garsais apsiribojančių bažnytinių dermių. Netrukus iš gotiškosios „b“ mažosios raidės, naudotos žymėti B natai, susiformavo diezo ženklas #, naudojamas iki šiol.
Notacijos uniformiškumo tikslais netrukus buvo sukurtas ir dvigubas diezas, pakeliantis natos vertę dviem pustoniais (vienu tonu) aukščiau bei žymimas x simboliu. Be to, modernioje muzikoje sutinkamas ir pusinis bei pusantrinis diezai, pakeliantys natos vertę atitinkamai per ketvirtį tono ir per tris ketvirčius tono. Šių diezų notacija nėra nusistovėjusi ir daugiau priklauso nuo kompozitoriaus pomėgių.
