Diena
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Diena – šviesusis paros laikas, laikotarpis nuo Saulės krašto pasirodymo virš horizonto iki visiško nusileidimo už horizonto. Dienos trukmė skirtinga įvairiu metų laiku ir skirtingose geografinėse platumose. Pusiaujyje dienos trukmė yra apie 12 valandų, tolstant nuo pusiaujo žiemą diena trumpėja, vasarą ilgėja. Už poliaračių diena trunka daugiau nei parą (poliarinė diena), ties ašigaliu diena trunka pusę metų. Šiaurės pusrutulyje ilgiausia diena yra birželio 22-oji, o trumpiausia – gruodžio 22-oji, pietų pusrutulyje – atvirkščiai.
[taisyti] Žodžio kilmė
Žodis „diena“ panašiai skamba daugelyje indoeuropiečių kalbų. Mokslininkai jį kildina iš inoeuropietiškos šaknies „dei-“ arba „di-“. Ji reiškia šviesti, spinduliuoti. Iš tos pačios indoeuropietiškos šaknies kilo žodis Dievas.
