Deltuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šis straipsnis – apie miestelį; apie baltų žemę žr. Deltuva (baltų žemė)

Deltuva

Deltuva

Koordinatės

55°14'20″ š. pl.
24°40'10″ r. ilg.

Savivaldybė

Ukmergės rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Déltuva
Kilmininkas:	Déltuvos
Naudininkas:	Déltuvai
Galininkas:	Déltuvą
Įnagininkas:	Déltuva
Vietininkas:	Déltuvoje

Deltuva – miestelis Ukmergės rajone, prie kelio Ukmergė-Kėdainiai. Seniūnijos ir parapijos centras. Stovi Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1752 m., atstatyta 1872 m.), evangelikų reformatų bažnyčios liekanos (XVI a.), yra paštas (LT-20042), ambulatorija (nuo 1946 m.), Deltuvos pagrindinė mokykla, kultūros namai (nuo 1962 m.), biblioteka (nuo 1946 m.). Vakariniu pakraščiu teka Armona (dešinysis Šventosios intakas). Senovės kapinynas.

[taisyti] Istorija

Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčios griuvėsiai

Dauguma istorikų dabartinę Deltuvą sieja su Volynės metraštyje porą kartų paminėta Deltuvos žeme.

1385 m. kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašyme minimas Deltuvos valsčius (land Dewilto[w]), kurio centras neabejotinai turėjo būti dabartinės Deltuvos prototipas. 1434 m. Deltuva paminėta kaip Lietuvos valdovo dvaras. XV a. Deltuvos miestelio ir dvaro savininkai buvo Valmantaičiai, vėliau – Kęsgailos, nuo XVI a. pradžios – Radvilos.

1444 m. miestelyje pastatyta katalikų bažnyčia, apie 1570 m. – evangelikų reformatų bažnyčia. Nuo 1681 m. Deltuva priklausė M. A. Oginskiui.

XIX a. Deltuvą valdė Tiškevičiai. 1867 m. Lietuvos generalgubernatoriaus K. Kaufmano (1818–1882) garbei Deltuva pavadinta „Konstantinovu“. Senasis vardas miesteliui grąžintas 1914 m.

1957–2000 m. Deltuvoje veikė vidurinė mokykla.

[taisyti] Vietovardžio kilmė

Deltuvos gatvės po lietaus

Vietovardžio Deltuva kilmė iki galo neišaiškinta. Istoriniuose šaltiniuose Deltuvos dvaro ir miestelio įvardijimas ženkliai įvairuoja; dabartine forma (Deltuva) jis žinomas jau nuo XVI a., tačiau anksčiau jo šaknyje greičiausiai buvo iki šiol neišlikęs dėmuo -velt- (jis matomas kad ir vietovardžio užrašymo variante Dewilto[w]). Dalis lietuvių kalbininkų spėja, kad ankstyviausia vietovardžio Deltuva forma buvo Dėviltava; kai kas šią rekonstruotą formą netgi kildina iš (taip pat rekonstruoto) asmenvardžio Dėviltas. Kita vertus, keletas žinomų toponimikos analogijų, o taip pat faktas, kad Deltuvos miestelyje gyvenantį žmogų iki pat XX a. buvo įprasta vadinti žodžiu deltuvis tarsi leistų spėti vietovardį Deltuva esant etnoniminės kilmės (plg. su analogiškos sandaros kuopiniais etnonimais (genčių vardais) bei iš jų kilusiais regionimais *le[i]tuva/Lietuva, *deinava/Dainuva, *karsava/Karšuva; iš etnonimo *deltuva gali būti kilusi ir pietų Lietuvoje (daugiausia Suvalkijoje) paplitusi lietuviška pavardė Deltuva/Deltuvas).