Chromoplastas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chromoplastai (gr. chroma – spalva, plastos – forminis darinys) – apvalios, daugiabriaunės, lęšio ar verpstės formos plastidės, randamos kai kuriuose autotrofinių augalų audiniuose.
Dėl chromoplastų daugelis žiedų, vaisių ir kai kurios šaknys būna geltonos, oranžinės ir raudonos spalvos. Juose yra plastoglobulinų, krakmolo grūdelių ir baltyminių kristaloidų, bet nėra plastidės centro. Tilakoidų juose yra mažai arba visai neaptinkama. Daug pigmento, apie 50 rūšių karotinoidų.
Susidaro iš leukoplastų, kartais - iš chloroplastų, juose išnykus chlorofilui (pavyzdžiui, nokstant pomidorų vaisiams).
Chromoplastai fotosintezės nevykdo, jų funkcija signalinė. Chromoplastų spalva veikia kaip regimasis signalas, pranešantis gyvūnams apie maistingą sultingąjį vaisių, tuo užtikrinantis sėklų išplatinimą.
| Plastidės |
|
Proplastidės - Chloroplastai - Chromoplastai - Leukoplastai |
