Barzdūnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Barzdūnai

Barzdūnai

Koordinatės

55°21'20″ š. pl.
21°29'50″ r. ilg.

Savivaldybė

Šilutės rajonas

Barzdūnai (dar buvo vadinami Cimermaniškiais; vok. Barsduhnen, Zimmermannischken) – kaimas Šilutės raj. sav. teritorijoje, 2 km į šiaurės rytus nuo Šilutės, prie kelio Šilutė-Ramučiai. Barzdūnai ribojasi su Šilutės miestu, Verdainės, Macikų, Grabupių kaimais.

Barzdūnuose yra Šilutės r. valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, UAB „Šilutės vandenys“, Šilutės miesto veikiančios kapinės, kapinynas.

Šilutės vandens bokštas iš aukščiau

[taisyti] Istorija

Barzdūnų apylinkėse gyventa jau pirmo tūkstantmečio pradžioje. 1897 m., pro Barzdūnus tiesiant kelią Žibai-Ramučiai, rastas II-III a. kapinynas; 1897-1898 m. tyrinėjo vokiečių archeologas Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger) (1851-1922); ištirti 9 griautiniai kapai, kuriuose mirusieji laidoti nedeginti po akmenų grindiniu; rastos įkapės – geležiniai dalgiai, įmovinis kirvis, žalvariniai antkakliai su trimitiniais ir kūginiais galais, ritiniai ir statinėliniai smeigtukai, kabučiai, apskrito pjūvio apyrankės, Romos monetos, amalio karoliai; radiniai perduoti į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko).

1614 m. Barzdūnų dabartinėje teritorijoje minimas gyventojas Peter Barzden, o jau 1651 m. Prūsijos kurfiursto žemės nuosavybės dokumentuose – Barzdūnų kaimas.

XVII a. pirmoje pusėje Barzdūnuose įkuriamas dvaras, kurio pagrindą sudarė Šilokarčemos valsčiaus tarėjo Franco Dorno turėti 3 ūbai (apie 52 ha) žemė; Barzdūnų dvarui dar priklausė ariama žemė Kirlikų kaime ir pievos tarp Šilokarčiamos ir Šyšos upės. XVII a. antroje pusėje dvarą įsigijo Martinas Cimermanas, tuo laiku kaimas ir dvaras vadintas Cimermaniškiais. 1728 m. Barzdūnų dvaro valdytojas G. Šperberis dar įsigijo karčiamą ir 9 ūbus 7 margus žemės Verdainėje, ir 97 rykštes žemės Šlažuose. Vėliau Barzdūnų dvaro valdytojais buvo Weckau, Rūmų Teismo advokatas Philipp Belger, valdžios tarėjas, Klaipėdos masonų Memphis ložės įkūrėjas Friedrich Radke. XIX a. pab., valdant Francui Radkei, Barzdūnų dvaras buvo išparceliuotas, dvarvietėje įsikūrusi nauja gyvenvietė buvo vadinama Mažuoju Berlynu.

1850 m. Barzdūnuose katalikai, nusipirkę žemės sklypą, įrengė kapines, kurios sovietmečiu buvo praplėstos, o 1983 m. atidarytos naujos. Tarpukaryje Barzdūnuose buvo ir žydų kapinės, kurias 1939 m. hitlerininkai jas sunaikino.

1904 m. Barzdūnų kaime pastatyta plytinė.

1905 m. Barzdūnuose gyveno 37 % lietuvninkų.

1909 m. Barzdūnuose graužduobėje surastas mamuto kaulas su negiliu įpjovimu iš vėlyvojo ledynų laikotarpio; perduotas į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko).

1913 m. dalis Barzdūnų prijungti prie Šilutės.

Tarpukaryje Barzdūnų miškelyje buvo „Šveicarų slėnio“ restoranas.

Nuo 1938 m. rudens iki 1939 m. kovo 24 d. Barzdūnų kaime veikė privati lietuvių mokykla, išlaikoma Klaipėdos krašto mokyklų draugijos.

1948 m. Barzdūnų žvyro karjere rasti keli daiktai iš IX-XIII a., saugomi Šilutės muziejuje.

1997 m. buvo 50 ūkių, 2003 m. tik 10 ūkių laikė 26 galvijus.

1910 m. buvo 337, 1997 m. – 114 gyventojų.