Bantų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bantų kalbos – didelė Nigerio-Kongo kalbų šeimos kalbų grupė. Tai labiausiai paplitusi kalbų grupė Afrikoje, šias kalbas vartoja apie 315 mln. žmonių. Bantų kalbomis kalbama pietryčių Nigerijoje, Kamerūne, Konge, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Ugandoje, Ruandoje, Burundyje, Kenijoje, Tanzanijoje, Angoloje, Zambijoje, Malavyje, Mozambike, Zimbabvėje, Botsvanoje, Namibijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje.

Žinomiausia ir daugiausia vartojama kalba yra suahilių kalba. Kita plačiai paplitusi kalba yra lingala, vartojama Kongo baseine kaip lingua franca tarp vietinių tautų. Dalis kalbų yra toninės, kitos tonų neturi.

[taisyti] Didžiausios kalbos

Didžiausios ir žinomiausios bantų kalbos:

• Centrinėje ir Rytų Afrikoje:
  • Suahilių kalba (arba Svahili ar Kisvahili)
  • Lingala (arba bangalų kalba)
  • Luganda (arba bagandų kalba)
  • Kikujų kalba
  • Lusoga
  • Kikongo (arba bakongų kalba)
  • malavių kalba (arba čičeva)
• Pietų Afrikoje
  • Šona (arba mašonų kalba)
  • Ndebelių kalba (arba matabelių kalba, IsiNdebele)
  • Čuana (arba bečuanų kalba, Setswana)
  • Sesuto (arba basutų kalba, Pietų Soto)
  • zulų kalba (arba isiZulu)
  • kosų kalba
  • bapedžių kalba (arba sepedi, Šiaurės Soto)
  • svazių kalba
• Vakarų Afrikoje
  • Ngumba (Kamerūne)
  • Kako (Kamerūne)

Dėl ypatingos bantų kalbų gramatinės struktūros (priešdėliais reiškiamų gramatinių klasių), lietuviški kalbų pavadinimai nėra nusistovėję. Daugelis kalbų lietuviškai vadinamos be klasės priešdėlio (svahili, o ne kisvahili), kai kurios su priešdėliu (pvz., sesuto), kai kurios pagal tautos pavadinimą (zulų kalba). Bantų kalbose žodžio forma be priešdėlio nevartojama: pvz., vastybė vadinama „Botsvana“, tauta „batsvana“ (bečuanai), vienas žmogus „motsvana“, kalba „setsvana“ (bendra šaknis „Tsvana“).