Aukštadvaris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Aukštadvaris (reikšmės).

Aukštadvaris

Aukštadvaris

Koordinatės

54°34'50″ š. pl.
24°31'40″ r. ilg.

Savivaldybė

Trakų rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Aukštãdvaris
Kilmininkas:	Aukštãdvario
Naudininkas:	Aukštãdvariui
Galininkas:	Aukštãdvarį
Įnagininkas:	Aukštãdvariu
Vietininkas:	Aukštãdvaryje

Aukštadvaris – miestelis Trakų rajone, prie kelio Trakai–Birštonas. Miestelis įsikūręs dešiniajame Verknės aukštupio krante, nors anksčiau buvo dabartinio Aukštadvario dvaro vietoje. Seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Miestelyje stovi Kristaus Atsimainymo (nuo 1913 m.) ir Šv. Dominiko bažnyčios, Šv. Dominyko vienuolynas. Išlikęs 1837 m. A. Malevskio statytas dvaras su parku bei upėtakių tvenkiniais (Malevskių valdytas iki Pirmojo pasaulinio karo; po Antrojo pasaulinio karo dvare veikė ligoninė). Veikia Aukštadvario vidurinė mokykla ir mokykla-darželis „Gandriukas“, paštas (LT-21034).

Dėl daugybės kalvų (iki 250 m) ir ežerų Aukštadvario apylinkės yra vienos gražiausių Lietuvoje: čia apsilankydavo ilsėtis Adomas Mickevičius; vienas dvaro sodo ąžuolų vadinamas Mickevičiaus ąžuolu (gamtos paminklas). Į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario yra vienas valstybinis gamtos paminklas – Velnio duobė. Stūkso Aukštadvario piliakalnis, Kartuvių kalnas (pasakojama, kad jame buvo pakarta daug 1863 m. sukilimo dalyvių; etnologų manymu, kalnais taip vadinamas dar nuo pagonybės laikų). Miesteliu pietinėje dalyje teka Verknė, pietryčiuose sudarydama Aukštadvario tvenkinį. Netoli nuo Aukštadvario yra Verknės ir Strėvos ištakos.

[taisyti] Istorija

X–XIV a. ant piliakalnio buvo pilaitė (vadintas Pilaitės kalnu), prie jos ėmė kurtis gyvenvietė, iki XV a. žinoma kaip Navininkai, vėliau kaip Aukštdvarys. Nuo XVI a. pradžios Aukštadvaris žinomas kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvaras. 1518 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Žygimantas II Senasis atidavė Aukštadvarį pabėgusiam iš Maskvos Jonui Lackiui, su kuriuo iš Rusijos atkeliavo ir nemažai sentikių. 1569 m. rugpjūčio 9 d. gavo miestelio teises. Jono palikuonis Jonas Alfonsas (1640-1646 m. Žemaičių seniūnas) 1629 m. liepos 3 d. sudarytu aktu pastatydino mūrinę bažnyčią ir domininkonų vienuolyną. Domininkonai įsteigė čia mokyklą, kuri nemažai prisidėjo prie šios apylinkės sulenkinimo, nes Aukštadvaris virto lyg nutautusia sala grynai lietuviškose apylinkėse.

Prieškariu buvo 8 mūro gyvenamieji namai, visi kiti mediniai. Veikė garinis ir vandens malūnai, sinagoga, vidurinė 4 klasių mokykla, mergaičių ūkio mokykla, keturių komplektų pradžios mokykla, pašto agentūra, vaistinė. Buvo rajono agronomas, rajono mokyklų inspektorius, veterinaras.