ATFazė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

1. ATFazė (žarg. ATPazė) – fermentas, verčiantis H⁺ (arba kurio nors kito jono) elektrocheminio gradiento energiją cheminės jungties energija ir atvirkščiai. Fermentas (žr. pav) kerta kurią nors iš ląstelės membranų. Tai gali būti visą ląstelę gaubianti išorinė membrana, mitochondrijos krista arba chloroplasto tilakoido membrana. Toji pusė, kurioje vyksta ATF sintezė, kartais vadinama vidine puse (ląstelės išorinėje membranoje ji atsukta į ląstelės vidų).

Norint, kad fermentas sintetintų didelę cheminės jungties energiją turinčias ATF molekules, ties šia membrana turi kuriuo nors būdu susidaryti cheminis gradientas (dalyvaujančio jono vienoje pusėje daugiau), elektros potencialų skirtumas arba abu jie vienu metu (elektrocheminis gradientas). Šios jėgos verčia ATFazės naudojamus jonus per šiame fermente esantį kanalą keliauti į kitą membranos pusę. Vidinėje pusėje esanti fermento dalis panaudoja jonų gradiento energiją makroenerginei jungčiai tarp ADF ir fosforo rūgšies liekanos sukurti. Tokiu režimu fermentas veikia chloroplasto ir mitochondrijos membranose.

Prireikus ląstelė panaudoja turimą ATF elektrocheminiam gradientui sukurti. Tuomet vidinėje pusėje esantis fermento aktyvus centras skaldo ATF į ADF ir neorganinį fosfatą. Skylant išsiskiria daug energijos, kuri panaudojama jonams aktyviai „pumpuoti“ į vidinę pusė. Dažniausiai ATFazė taip dirba išorinėje ląstelės membranoje.

[taisyti] H⁺-ATFazės darbo schema jai dirbant ATF sintezės režimu

Šioje schemoje tariama, kad membranos išorinėje pusėje yra protonų (H⁺) perteklius, o vidinė pusė išorinės atžvilgiu įelektrinta neigiamai. ATFazė panaudoja šių dviejų gradientų energiją neorganiniam fosfatui (P) prie ADF prijungti.

2. ATFazė – bendrinis visų ATF skaidančių fermentų vardas. Šiame kontekste jis palyginti retai vartojamas, nes tokių fermentų yra labai daug. ATFazės standartinis EC fermento kodas yra EC 3.6.3.