Armalėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Armalėnai
Armalėnų panorama
Armalėnai
Koordinatės	55°20'30″ š. pl. 21°31'50″ r. ilg. G
Savivaldybė	Šilutės rajonas
Seniūnija	Šilutės seniūnija
Gyventojų skaičius	173 (2001 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Armalė́nai Kilmininkas: Armalė́nų Naudininkas: Armalė́nams Galininkas: Armalė́nus Įnagininkas: Armalė́nais Vietininkas: Armalė́nuose

Armalėnai (dar buvo vadinami: Ermalėnai, Bėgšai, Urbiškiai; vok. Hermannlöhnen, Boegschen, Urbißken) – kaimas Šilutės raj. sav. teritorijoje, 3 km į rytus nuo Šilutės, prie kelio Šilutė-Žemaičių Naumiestis. Iš pietų prieina Gaidelių miškas.

Armalėnai ribojasi su Verdainės, Macikų, Mažių kaimais.

Armalėnuose yra Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, 351 kuopa, Šilutės aerodromas, (iki 2006 m. buvo LK KASP Juozo Kasperavičiaus aviacijos eskadrilė), UAB „Šilutės veislininkystė“, evangelikų liuteronų senosios kapinės (1997 m. įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūrinio paveldo registrą).

[taisyti] Istorija

Armalėnų apylinkėse gyventa I tūkstantmečio pradžioje. XIX a. pab. buvusią kalvelę (20 m skersmens, 1,5 m aukščio), priminantį pilkapį, prie Armalėnų ir Macikų kaimų ribos, kasinėjo Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Ernstas Ankeris (Anckeris, Ancheris) (1848 m.-1935 m.)), kuris savo radinius (keletą bronzinių daiktų) atidavė į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko). 1891 m. tą kalvelę pakartotinai tyrinėjo vokiečių archeologas Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger) (1851-1922), radiniai – du įmoviniai ietigaliai ir vienas ietigalio smaigalys, keramikos šukės, degintų kaulų liekanos, šlako gabaliukai, datuojami I-II a., buvo perduoti į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko).

1540 m. Armalėnų teritorijoje minimas Hermann Leel, 1593 m. Herman Lehle kaimas.

Armalėnuose yra buvę kulminis dvaras (XVIII a.), vėliau – Macikų dvaro palivarkas, pradinė mokykla (nuo 1902 m., tais pačiais metais mokyklai pastatytas ir naujas pastatas), garinė plytinė (molį iš karjero veždavo 700 m ilgio siauruoju geležinkeliu), siaurasis geležinkelis Šilutė-Kulėšai (1912 m.-1944 m.; 1945 m. išardytas) su stotele. XXa. pradžioje Armalėnų kaime gyveno daugiau nei 300 žmonių, iš jų apie 70% lietuvininkų; buvo daugiau kaip 50 sodybų vienkiemiuose, kurių viena dalis buvo išsidėstę palei dabartinį kelią Šilutė-Žemaičių Naumiestis (palivarkas, plytinė, kalvė ir keli vienkiemiai), kita – į pietus nuo kelio, buvusioje dvaro žemėje (taisyklingai suformuotuose sklypuose įkurti vienkiemiai). 1929 m. Armalėnų pradinėje mokykloje, kurioje mokomoji kalba buvo vokiečių, mokėsi 44 vaikai (iš jų tik 8 lietuvininkai). Armalėnai priklausė Gaidelių valsčiui, Verdainės parapijai.

II pasaulinio karo metais Armalėnų kaimo laukuose vokiečiai laidojo mirusius iš Macikų konclagerio.

Po karo iš esmės pasikeitė Armalėnų gyventojai – į pasitraukusiųjų į Vakarus ar ištremtų gyventojų sodybas buvo atkeldinti iš įvairių Lietuvos vietovių. Priklausė Jonaičių apylinkei. Dauguma gyventojų dirbo Jonaičių tarybiniame ūkyje bei Šilutės mieste.

1997 m. Armalėnuose buvo 61 ūkis; 2003 m. 28 ūkiai laikė 293 galvijus.

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1997 m.
1910 m.	1925 m.	1997 m.
352	428	179

[taisyti] Šaltiniai

• Mažosios Lietuvos enciklopedija. T.1., Vilnius. 2000.
• Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Šilutė. 2000.
• Albertas Juška. Mažosios Lietuvos mokykla. Klaipėda. 2003.
• Šilutės apskrities kaimų sąrašas (1910)
• Šilutės apskrities kaimų sąrašas (1925)