See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Ardas - Vikipedija

Ardas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ardas - fitocenozės vertikalios sandaros vienetas. Ardai paprastai išskiriami vizualiai pagal regimas ribas tarp ardų, lyg augalijos sluoksnių ribas. Skiriami antžeminiai ir požeminiai ardai. Skirtiongus ardus sudarantys augalai būna prisitaikę augti tokiose sąlygose. Žemesnių ardų augalija paprastai labiau unksminė ir labiau drėgmamėgė. Kai kurios gyvūnų grupės irgi gali laikytis tam tikrame arde.

Miškuose dažniausiai skiriami šie ardai:

  • A ardas - medžiai
  • B ardas - pomiškis (krūmai ir krūmokšniai)
  • C ardas - žolės
  • D ardas - antžeminės samanos ir kerpės.

Miškuose paprastai skiriamas ne vienas medžių ardas, itin jų daug aptinkama tropiniuose pusiaujo miškuose. Vieni medyno medžiai aukštesni, kiti žemesni, vieni auga tankiau, kiti rečiau. Pagal jų aukštį ir augimo tankį medynuose išskiriami medžių ardai.

Medynuose dažniausiai skiria du (pirmąjį ir antrąjį) ardus. Kartais tik vieną (pirmąjį), rečiau - tris:

  • Pirmasis (vyraujantis, viršutinis)ardas - vyraujantys pagrindiniai aukščiausi medžiai.
  • Antrasis ardas (žemutinis) - tai žemiau pirmojo ardo augantys medžiai. Paprastai antrajame arde auga ūksmę pakenčiantys ir jauname amžiuje lėčiau augančių rūšių medžiai, pavyzdžiui, eglės (E), liepos (L). Antrasis ardas medyne išskiriamas kai jį sudarančių medžių vidutinis aukštis yra daugiau nei 4 m ir 25% mažesnis už pirmojo ardo medžių aukštį, o antrojo ardo skalsumas - 0,3 ir didesnis. Reikia pažymėti, kad ir pirmojo ardo skalsumas turi būti 0,3 ir didesnis. Jei skalsumas mažesnis, tai jau nebe pirmasis ardas, o pavieniai medžiai

Aukštažolėse pievose neretai irgi išskiria ardus:

  • aukštosios žolės
  • vidutinės žolės
  • žemosios žolės

Ardus turi ne visos fitocenozės. Jie paprastai skiriami būtent miškų fitocenozėse.

[taisyti] Nuorodos

Kitomis kalbomis


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -