Amunicija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Amunicija - reikmenys, reikalingi karo veiksmams vykdyti:

• visa, kuo šaudoma, visokie šaudmenys,
• karinė apranga (diržai, dėklai, šovininės; gertuvės, daiktamaišiai ir kt.), įsitvirtinimo reikmenys (kastuvėliai, kirtikliai, laužtuvai, maskuojamieji tinklai ir kt.).

[taisyti] Etimologija

Žodis amunicija kilęs iš iškraipyto municija: pranc. amunition, amonition, iš vid. pranc. munition (kurį paveikė žodis admonition), šis iš lot. munition-, munitio, kuris būtojo laiko dalyvio munitus, kilusio iš lot. munire 'stiprinti, įtvirtinti' + -ion.

[taisyti] Prasmės

Anksčiau amunicija reiškė tą patį, ką ir municija - visas medžiagas, kurios reikalingos karo veiksmams (tiek gynybai, tiek puolimui) vykdyti. Tai šaudmenys, ginklai, apranga ir pan. reikmenys.

Vėliau amunicija ėmė reikšti (pvz., anglų kalboje) daugiausia tik šaudmenis, tiek gatavus, tiek jų elementus (sviedinius, paraką, kapsules ir pan.). Municija išlaikė senąją prasmę. Daug kur ir amunicija iki šiol tebeturi abi prasmes.