Amenchotepas III

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Amenchotepas III (Amenhotepas III) – devintasis aštuonioliktosios Egipto dinastijos faraonas. Valdė nuo 1405–1367 pr. m. e. arba 1391–1353 pr. m. e. pagal kitus autorius. Paveldėjo sostą iš savo tėvo Tutmozio IV. Su pagrindine karaliene Tii susilaukė Amenchotepo IV (Akhenateno).

Amenchotepas III buvo karūnuotas dar vaikas, manoma, kad jam buvo nuo 6 iki 12 metų. Valdymas pasižymėjo taika, suklestėjimu ir meno didingumu. Jo valdymo laikotarpiu Egiptas pasiekė meno ir dipolmatijos aukštumas su Asirija, Mitani, Babilonu ir hetitais.

Pastatė bent du Karnako šventyklos pilonus, kolonadą už naujojo įėjimo ir naują šventyklą skirtą deivei Maat. Kitą Maat šventyklą pastatė Luksore. Vienuoliktais valdymo metais pradėjo milžiniškų rūmų Luksore statyba, dabartiniu metu vaidinamu Malkata vakariniame Nilo krante. Taip pat pastatė laidojimo šventyklą vakariniame Nilo krante, tuo metu buvo didžiausias religinis kompleksas Tėbuose. Tačiau buvo pasirinkta ne itin gera vieta, kadangi dažnai užliejama potvynių metu. Mažiau nei po 200 metų iš komplekso liko tik griuvėsiai. Komplekso nykimą įtakojo ir vėlesni faraonai, kurie „vogdavo“ medžiagą savo statybų projektams. Dabartiniu metu yra išlikusi tik 18 metrų akmeninis Memnono Kolosas, kuris stovėjo prie įėjimo į laidojimo šventyklą.

Faraono vardas reiškia „Amonas yra patenkintas“. Jo epitetas Hekavaset reiškia „Tėbų valdytojas“. Graikai Amenchotepą IV vadino Amenofiu.

Palaidotas vakarinėje Karalių slėnių dalyje WV22 kapavietėje.