Alvydas Nikžentaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alvydas Nikžentaitis (g. 1961 m. spalio 18 d. Panemunėje, Jurbarko raj.) – istorikas, Vilniaus Pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos istorijos katedros docentas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos istorijos instituto direktorius.

Turinys

1 Biografija
2 Bibliografija
- 2.1 Svarbiausios publikacijos
3 Nuorodos

[taisyti] Biografija

1979–1984 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją. Nuo 1984 m. dirbo Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus moksliniu bendradarbiu. 1992 m. kartu su Vladu Žulkumi prie Klaipėdos universiteto įkūrė Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centrą, tapo jo direktoriumi. 1993–1998 m. Klaipėdos universiteto Istorijos katedros vedėjas, nuo 1998 m. – Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro mokslinis bendradarbis, nuo 2000 m. rugsėjo mėn. – Lietuvos istorijos instituto direktorius.

1988 m. apgynė kandidatinę disertaciją „Lietuvių tautos kova prieš vokiečių feodalų agresiją XIV a. pirmojoje pusėje“, 1992 m. ji nostrifikuota. 1999 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų habilitacinį darbą „Ikikrikščioniška Lietuvos visuomenė XIII–XIV a.“.

Moksliniai interesai: Tautinio tapatumo problema viduramžiais ir XX amžiuje, tautiniai-politiniai stereotipai XIX-XX a., LDK politinės tautos problema.

[taisyti] Bibliografija

[taisyti] Svarbiausios publikacijos

E. Gudavičius, A. Nikžentaitis, „M. Stryjkovskis ir Pilėnų siejimas su Punia“, Lietuvos istorijos metraštis 1981, Vilnius, 1982, p. 39–46.
A. Nikžentaitis, „Lietuvos diplomatinė kova su Vokiečių ordinu 1337–1342 m.“, Lietuvos istorijos metraštis 1985, Vilnius, 1986, p. 5–21.
A. Nikžentaitis, „1324 m. Lietuvos paliaubos su Vokiečių ordinu ir jų reikšmė“, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1986, t. 2 (95), p. 61–71.
A. Nikžentaitis, „Rašytiniai šaltiniai apie lietuvių pilių gynybinę sistemą XIII a. pabaigoje–XIV a. pradžioje“, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1986, t. 3 (96), p. 51–62.
A. Nikžentaitis, „Dar kartą apie tai „Kas žuvo prie Bajerburgo?““, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1987, t. 1 (98), p. 31–43.
A. Nikžentaitis, „Dėl Gedimino laiškų autentiškumo (1. Gedimino laiškai Hanzos miestams)“, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1987, t. 4 (101), p. 92–99.
Popiežių bulės dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius XIII a., sud. P. Pakarklis, parengė, įvadą ir komentarus parašė E. Gudavičius, A. Nikžentaitis, Vilnius: Mintis, 1987.
A. Nikžentaitis, „Dėl Gedimino laiškų autentiškumo (2. Gedimino laiškai popiežiui ir krikščionybės įvedimo Lietuvos klausimas 1323–1324 m.)“, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1988, t. 2 (103), p. 66–76.
A. Nikžentaitis, „Dėl čekų feodalų vaidmens 1329 m. Vokiečių ordino žygyje į Lietuvą“, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1988, t. 3 (104), p. 52–57.
A. Kučinskas, Kęstutis, fotograf. leid., įvado autorius A. Nikžentaitis, Vilnius: Mokslas, 1988.
A. Nikžentaitis, Gediminas, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1989.
A. Nikžentaitis, „Žalgirio mūrio vertinimas lietuvių visuomenėje XV–XVI a.“, Lietuvos istorijos metraštis 1990, Vilnius, 1991, p. 5–13.
A. Nikžentaitis, „Friedliche Zeit in der Beziehungen Litauens mit dem Deutschen Orden“, Jahrbücher für die Geschichte Osteuropas, 1993, Hf. 1, S. 1–23.
A. Nikžentaitis, „Pasikeitimai lietuvių kariuomenės taktikoje ir organizacijoje“, Karo archyvas, t. 13, Vilnius, 1993, p. 3–33.
A. Nikžentaitis, Pilėnų mįslė, Vilnius: Vyturys, 1993.
Žalgirio laikų Lietuva ir jos kaimynai (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. I), sud. R. Čapaitė, A. Nikžentaitis, Vilnius, 1993.
Klaipėdos miesto ir regiono istorijos problemos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. II), sud. A. Nikžentaitis, V. Žulkus, Klaipėda, 1994.
Z. Ivinskis, Lietuvos istorijos šaltiniai (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. III), sud. A. Nikžentaitis, S. Chr. Rowell, V. Žulkus, Klaipėda, 1995.
A. Nikžentaitis, Nuo Daumanto iki Gedimino. Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. V), Klaipėda: Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras, 1996.
A. Nikžentaitis, “Germany and the Memel Germans in the 1930s (on the basis of trials of Lithuanian agents before the Volksgerichthof, 1934-1945)“, The Historical Journal, 1996, Nr. 3, p. 771-783.
A. Nikžentaitis, „Belaisviai Lietuvoje ir Vokiečių ordino valstybėje (1283–1409)“, Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 507–526.
A. Nikžentaitis, „Das Vytautaskult in Litauen (15-20. Jahrhundert) und seine Widerspiegelung im Denkmal“, Nordost Archiv, 1997, Bd. 1, S. 131-145.
Žemaitijos istorija/ A. Nikžentaitis ir kt.; sudarytojas A. Nikžentaitis, Vilnius: REGNUM fondas, 1997.
A. Nikžentaitis, „Das Bild der Deutschen und Deutschland in Litauen wahrend der Zwischenkriegzeit“, Die deutsche Volksgruppe in Litauen und im Memelland während der Zwischenkriegszeit und aktuelle Fragen des deutsch-litauischen Verhaltnisses, Hamburg, 1998, S. 237-253.
A. Nikžentaitis, „Das Deutschlandbild im heutigen Litauen“, „Der Fremde im Dorf“. Überlegungen zum Eigenen und zum Fremden in der Geschichte, Lüneburg, 1998, S. 105-123.
Palangos istorija/ A. Nikžentaitis ir kt.; sudarytojas V. Žulkus, Klaipėda: Libra Memelensis, 1999.
A. Nikžentaitis, Witold i Jagiełło: Polacy i Litwini we wzajemnej stereotypie, Poznań, 2000.
Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštų XVI–XX a. istorijos problemos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. VIII), ats. red. A. Nikžentaitis, Klaipėda, 2001.
A. Nikžentaitis, Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenėse, Vilnius: Aidai, 2002.
H. Boockmann, Vokiečių Ordinas. XII jo istorijos skyrių/ iš vokiečių k. vertė A. Nikžentaitis, Vilnius: Aidai, 2003.