Altiplanas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Altiplanas (isp. Altiplano; „aukšta lyguma“) arba Puna – aukščiausias ir didžiausias pasaulyje plokščiakalnis po Tibeto, esantis Anduose. Įsiterpęs tarp Andų kalnabūbrių (Rytų ir Vakarų Kordiljerų), Čilės, Argentinos, Bolivijos ir Peru teritorijose. Vyraujantis aukštis – 3300 m. Priešingai nei Tibete, čia vyrauja masyvios viršūnės bei aktyvūs ugnikalniai (vakaruose). Pietvakariuose Altiplanas glaudžiasi su Atakamos dykuma.
Pleistoceno periode dabartinėje Altiplano vietoje telkšojo didžiulis Ballivián ežeras. Dabar jo likučiai yra Titikakos, Poopo ežerai. Ežerui išdžiūvus susidarė druskos lygumos iš kurių svarbiausia Salar de Uyuni.
Klimatas šaltas, pusiau sausas arba sausas. Metinės temperatūros vidurkis svyruoja nuo 3°C vakaruose iki 12°C Titikakos pakrantėje. Metinis kritulių kiekis atatinkamai svyruoja nuo mažiau nei 200 mm iki 800 mm. Labai didelis paros temperatūros skirtumas (nuo neigiamos naktį iki virš 15°C dieną). Žemiausios temperatūros Altiplane užfiksuojamas pietvakariuose, birželio-liepos mėnesiais. Beveik visi metų krituliai iškrenta gruodžio-kovo mėnesiais. Likusi metų dalis būna šalta, sausa, vėjuota ir saulėta. Tarp balandžio ir rugsėjo mėnesių gali iškristi ir sniegas (ypač šiaurėje), tačiau tai nutinka palyginti retai (1-5 kartus per metus).
Didžiausias Altiplano miestas – Bolivijos sostinė La Pasas.
