Altaja
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Graikų mitologija | |
---|---|
Graikų dievai | |
Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos |
|
Fantastinės būtybės |
Graikų mitologijoje Altaja – pleuronų karaliaus Testijo dukra, Kalidono karaliaus Oinėjo žmona. Su Oinėju susilaukė Meleagro, Melanipės (viena iš meleagridų) ir Dejaneiros.
Kai gimė Meleagras, moiros išpranašavo, kad jos sūnaus gyvybės siūlas nutrūks, kai baigs degti židinyje degantis pagalys. Altaja nusidegindama rankas ištraukė nuodegulį iš ugnies ir paslėpė dėžėje[1]. Vėliau Meleagras užmušė savo dėdes, kadangi Artemidė, supykusi dėl Kalidono šerno užmušimo, sukurstė medžioklėje dalyvavusius Meleagro dėdes Toksėją ir Pleksipą ir jie ėmė prieštarauti dėl medžioklės prizo atitekimo moteriai. Altaja, supykusi dėl savo brolių žūties, sudegino nuo jo gimimo slėptą pliauską ir Meleagras mirė[2].