Alkmajonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Graikų mitologija
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos
Fantastinės būtybės Pusdieviai | Trojos karas Odisėja | Argonautika

Alkmajonas graikų mitologijoje - 2 personažai šiuo vardu.

[taisyti] Epigonas

Garsiausias Alkmajonas - Amfiarajo ir Erifilės sūnus, epigonų žygio ir argivų vadas. Jo vadovaujami epigonai puolė Tėbus, kadangi prieš mirtį Alkmajono tėvas sūnaus paprašė atkeršyti jį išdavusiai Erifilei.

Jam išpranašavo orakulai, kad jis su epigonais nukariaus Tėbus ir Alkmajonas bus pirmas įžengęs pro vartus^[1]. Apolodoras mini, kad pagal orakulo instrukcijas žygiui turėjo vadovauti Alkmajonas, nors is pradžioje to nenorėjo^[2]

Erifilė įtikina savo sūnų prisijungti prie puolančiųjų, kadangi ją papirko Tersanderas už Harmonijos apdarą kaip kad ji buvo ankstesniame Žygyje prieš Tėbus papirkusi Poliniką su Harmonijos vėriniu^[3].

Alkmajonas mūšyje nukauna Laodamą, Eteoklo sūnų.

Nors ir skirtingi šaltiniai įvairiai aprašo ar Alkmajonas inojo apie motinos išdavystę, visi šaltiniai patvirtina, kad ją nužudė keršydamas po arba prieš žygį. Tai jis atliko su jaunesniu broliu Amfilochu^[4]. Už tai jį persekiojo jam aptemdžiusios protą Erinijos, pirmiausia ji paliko Arkadija, kur valdė jo senelis Oiklas, ir persikelė į Psifidę kur valdė karalius Fegėjas. Fegėjas jį apvalė nuo nuodėmės ir davė į žmonas dukrą Arsinoję (Alfesiboją). Alkmajonas jai atidavė Harmonijos vėrinį ir apdarą^[5]. Pagal Apolodorą, Alkmajono lankymasis padarė žemę nederlinga, todėl jis išvyko pagalbos į Delfus^[6]. Orakulas jam išpranašavęs, kad jis bus išgelbėtas tame krašte, kurios dar nėra buvę, kai jis susistepė nužudęs motiną.

Jis nukeliauja į Achelojaus upės delta, kuri buvo naujai susiformavusi. Ten jis veda upės dievo dukrą Kalirhoję (Kaliroję). Su ja susilaukė dviejų vaikų Akarnano ir Amfotero. Žmonai panorėjusi Harmonijos vėrinio ir apdaro, todėl jis nuvyko jų atgauti į Psofidę, teigdamas esą norintis juos paaukoti Delfų šventyklai, kad apsivalytų. Tačiau sužinoję teisybę iš tarno Alfesibojos broliai (arba karalius Fegėjas) nužudė Alkmajoną^[7][8][9].

Tolesnius mito įvykius skaitykite straipsnyje Akarnanas.

Apolodoras pasakoja kelis skirtingus mitus apie tą patį Alkmajoną, priskirdamas Euripido tragedijai „Alkmajonas Korinte“, kuri neišliko. Pagal tragediją, kai Alkmajonui buvo aptemęs protas jis įsimylėjo pranošautoją Manto. Su ja susilaukė diejų vaikų Amfiloko ir Tisifonės. Alkmajonas juo atidavė auginti Korinto karaliui Kreonui. Tačiau Kreono žmona bijodama, kad jos vyras gali vesti Tisifonė dėl šios grožio, mergaitę pardavė kaip vergę. Per atsitiktinumą savo dukrą nupirko pats Alkmajonas ir laikė ją kaip tarnaitę, nežinodamas jos tapatybės. Aristotelis mini, kad IV pr. m. e. poetas Astidamantas rašė apie Alkmajono ir jo dukros, jiems nežinant, susitepimą kraujomaiša^[10].

Kai jis grįžo į Korintą aplankyti savo vaikų, jo dukters tapatybė paaiškėjo. Amfilokas iškeliavo kolonizuoti Amfilokų Argo^[11]. Šią istoriją greičiausiai buvo atpasakota remiantis Euripido prarasta tragedija.

Tėbuose, pire Pindaro namų, stovėjo Alkmajono šventykla, o Psofidėje laikytas šventu Alkmajono antkapis-paminklas.

[taisyti] Nestoro giminaitis

Kitas Alkmajonas - Nestoro proanūkis. Doriečiams įsikūrus Peleponese, Alkmajonas atvyko iš Pilo į Atėnus ir tapo garsios Alkmajonidų giminės pradininkų^[12].

Literatūra