Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. attention deficit/hyperactivity disorder, ADHD) yra neurologinis sutrikimas, kurio pirmi požymiai pasireiškia vaikystėje ir pasižymi hiperaktyvumu, užmaršumu, impulsyvumu, neatidumu, išsiblaškymu. Manoma, kad tai vienas iš dažniausių ir sunkiausių vaikų ir paauglių elgesio sutrikimų.^[1], nustatomas 3–11 proc. vaikų bendroje populiacijoje. Šiam sutrikimui būdingi šie simptomai:

• Nedėmesingumas – nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą;
• Hiperaktyvumas – bėgiojimas, per dažnas judėjimas, triukšmavimas, įkyrus elgesys;
• Impulsyvumas – negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo;
• Išsiblaškymas – lengvai nutraukiamas dėmesys;
• Neatidumas;
• Užmaršumas;
• Emociniai protrūkiai;
• „Šokinėjimas“ nuo vienos minties link kitos;
• Legvas su(si)erzinimas;
• Pastovus atidėliojimas, nesugebėjimas pradėti darbo.

[taisyti] Sutrikimo tipai

Pagal DSM-IV klasifikacija, sutrikimas skirstomos pagal šiuos aktyvumo ir dėmesio sutrikimo tipus:

• Hiperaktyvus – motorinio hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai;
• Nedėmesingas – dėmesio išlaikymo sutrikimai;
• Mišrus tipas – dėmesio ir aktyvumo simptomai.

[taisyti] Ligos etiologija

Positroninė emisinė tomografija (PET) rodanti gliukozės metabolizmą. Žmonės su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu pasižymi 8.1% mažesniu gliukozės metabolizmu. Kairėje – žmogus be sutrikimo; dešinėje – žmogus su sutrikimu atliekantis tokį patį mastymo uždavinį. ^[2]

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimui yra būdingi neurofiziologiniai pakitimai. Jie gali būti įgimti arba įgyti ir pasireiškia centrinės nervų sistemos morfologija arba funkcijos pakitimais dopamino ir noradrenalino apykaitoje, pakitimais priekaktinėje žievėje arba sujaudinimo procesų slopinimo nepakankamumu.^[3]

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimus gali komplikuoti kiti psichikos sutrikimai: prieštaraujančio neklusnumo ir asocialaus elgesio sutrikimai, narkomanija, depresija, nerimo sutrikimas.

Lietuvoje šis sutrikimas yra dažnai nediagnozuojamas ir tinkamai negydomas, nes nepakankamai žinomas tarp psichiatrų, neurologų, pediatrų, šeimos gydytojų. Situaciją komplikuoja tai, kad iki šiol Lietuvoje neregistruoti veiksmingi ir užsienyje vartojami psichostimuliuojantys medikamentai.^[4]

[taisyti] Nuorodos

1. ↑ "Prevalence and assessment of attention-deficit/hyperactivity disorder in primary care settings.." Pediatrics. 114(2):511-2: 2004. Nuoroda tikrinta 2006-12-10.
2. ↑ "Cerebral glucose metabolism in adults with hyperactivity of childhood onset.." N Engl J Med.: 1990. Nuoroda tikrinta 2006-12-23.
3. ↑ "Atypical frontal brain activation in ADHD: preschool and elementary school boys and girls.." J Am Acad Child Adolesc Psychiatry. Nov;38(11):1363-71: 2004. Nuoroda tikrinta 2006-12-10.
4. ↑ "Kauno miesto pradinių klasių moksleivių aktyvumo ir dėmesio sutrikimo bei gretutinių psichikos sutrikimų tyrimas." Medicina (Kaunas) 40 (6): 589-597: 2004. Nuoroda tikrinta 2006-12-10.