Ainų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Ainų kalba (アイヌ イタク [Aynu Itak]) |
|
|---|---|
| Kalbama: | Japonijoje, Hokaido saloje |
| Kalbančiųjų skaičius: | < 1000 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | į šimtuką nepakliūna |
| Kilmė: |
ginčytina, laikoma izoliuota kalba |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba: | oficialaus statuso neturi |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1: | - |
| ISO 639-2: | mis |
| ISO 639-3: | nenurodyta |
Ainų kalba (japoniškai:アイヌ語) – to paties pavadinimo tautelės, gyvenančios Japonijos Hokaido saloje, kalba. Ainai yra senieji Japonijos gyventojai, gyvenę čia dar iki pasirodant japonams. Ainų kalba yra nykstanti – kalbančiųjų skaičius nedidelis ir nuolat mažėja. Hokaido saloje ne daugiau kaip 1000 žmonių kalba ainų kalba, kaip gimtąja. Pagal kitus duomenis, kalbančiųjų belikę apie 40. Nors Japonijoje yra apie 100 000 ainų kilmės žmonių, tačiau jie nekalba ainų kalba ir dažnai neigia savo kilmę, kadangi Japonijoje ainų tauta laikoma žemesnio išsivystymo lygio.
[taisyti] Kilmė
Anksčiau ainų kalba vartota ir pietiniame Sachaline bei Kurilų salose. Nors ainų kalba turi panašumų su japonų kalba (žodynas, struktūra), tačiau laikoma izoliuota, su kitomis gyvomis kalbomis ryšių neturinčia, kalba. Morfologijos požiūriu kalba artimesnė aleutų-eskimų, Šiaurės Amerikos indėnų kalboms ir baskų kalbai.
[taisyti] Raštas
Ainų kalba rašto neturi. Yra keletas transkripcijos į lotynišką raštą, kirilicą ir katakaną variantų.
