Adutiškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Adutiškis

Adutiškis

Koordinatės

55°09'20″ š. pl.
26°35'10″ r. ilg.

Savivaldybė

Švenčionių rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Adùtiškis
Kilmininkas:	Adùtiškio
Naudininkas:	Adùtiškiui
Galininkas:	Adùtiškį
Įnagininkas:	Adùtiškiu
Vietininkas:	Adùtiškyje

Adutiškis – miestelis Švenčionių rajone, apie 100 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, prie kelio Švenčionys–Pastovys. Seniūnijos centras. Yra Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pastatyta 1913 m.), Adutiškio vidurinė mokykla, muitinė, paštas (LT-18039).

Miestelis įsikūręs prie Kamajos upės, toje vietoje, kur ši vingiuota, šlaitai raguvoti. Miestelis išsidėstęs ant kalvų. Netoli miestelio – pats šiaurryčiausias, kartu ir atkampiausias rajono pakraštys – Antanų miškas. Antanų giria nusidriekia toli į Baltarusiją, kur susijungia su Polocko lygumos giriomis, siekiančiomis net Dauguvą. Adutiškis ribojasi su Baltarusijos kaimeliu Kruki. Šioje vietoje unikali Lietuvos-Baltarusijos siena eina geležinkeliu.

[taisyti] Istorija

Adutiškio dvaras minimas nuo XIV a.. Vėliau jis atiteko Vilniaus vyskupijos kapitulai. Pats Adutiškis pirmą kartą paminėtas 1501 m. Lietuvos metrikoje. 1608 m. pastatyta Adutiškio bažnyčia. 1790 m. įkurta parapinė mokykla ir prieglauda. 1795 m. apylinkes nusiaubė rusų, 1811–1812 m. – prancūzų kariuomenė. Per 1863 m. sukilimą iš Vileitų kaimo į Sibirą buvo ištremtos sukilėlius rėmusios šeimos. XIX a. pabaigoje miestelis tapo valsčiaus centru. Čia buvo pašto stotis, vykdavo garsūs turgūs, veikė mokykla.

XVI amžiuje pastatyta bažnyčia.

1895 m. nuo Pabradės pro Lentupį, į Adutiškį buvo nutiestas siaurasis geležinkelis, vėliau rekonstruotas į platųjį ir pratęstas iki Polocko. Nuo tada miestelis pradėjo augti, garsėti turgumis. Ko tik turguose nebuvo – nuo eržilų ir jaučių iki molinių puodų, medaus, spanguolių, naminių rankdarbių. Prekiauta ir linais. Miestelis išaugo. 1913 m. čia kunigo B. Krištaponio rūpesčiu pastatyta dabartinė mūrinė Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. Pirmojo pasaulinio karo metai Adutiškio apylinkių gyventojams buvo ypač sunkūs: čia 3 metus buvo vokiečių ir rusų fronto linija. Gyventojai buvo išvaryti, kaimai sudeginti. 1918 m. pasitraukus vokiečiams, užėjo bolševikai. 1920 m. apie 3 mėnesius išsilaikė Lietuvos valdžia. Vargoninkas L. Bielinis organizavo savanorius į Lietuvos kariuomenę, steigė lietuviškas mokyklas. Tačiau greitai, Vilniaus kraštą užėmė (1920–1939 m.) lenkai, kurie stengėsi primesti savo kalbą. Lietuviai tam priešinosi. Aktyviai veikė „Ryto“ švietimo draugija, beveik visuose kaimuose buvo Šv. Kazimiero draugijos narių, savo darbą atliko knygnešiai. Tačiau 1938 m. jau buvo uždarytos visos lietuviškos mokyklos.

1939 m. Adutiškio apylinkes užėmė sovietinė kariuomenė, ir jos buvo prijungtos prie Baltarusijos TSR (iki 1940 m.). Adutiškis tapo rajono centru. Valdžia ėmėsi rusinimo politikos, įsteigė rusų ir baltarusių dešimtmetę mokyklą. 1940 m. iš Adutiškio geležinkelio stoties sovietai trėmė gyventojus į Sibirą, buvo suimti visi Šv. Kazimiero draugijos pirmininkai. Adutiškis labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Buvo sudegintas, sugriautas miestelio centras. 1942–1944 m. pamiškių kaimų žmonės kentėjo nuo sovietinių partizanų plėšikavimo. 1944 m. vokiečiai traukdamiesi susprogdino malūną, tiltą, linų fabriką. Tais pačiais metais buvo paskelbta mobilizacija į sovietinę kariuomenę, kurios vyrai vengė. Rudenį Antanų miške susibūrė Lietuvos partizanų būrys, vadovaujamas A. Griškėno-Karužio. Jį suėmus, „Tigro“ būriui ėmė vadovauti karininkas Vincas Žaliaduonis-Rokas. Pokariu Sibiro lageriuose kalėjo 23 vyrai iš miestelio, o apylinkėje nuo sovietinių okupantų nukentėjo 172 žmonės. 1949 m. gyventojai buvo priversti jungtis į kolūkius. Melioracija sunaikino vienkiemius.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo kilęs konfliktas su Baltarusija dėl Adutiškio geležinkelio stoties. Dabar siena su Baltarusija eina pietiniu miestelio pakraščiu, geležinkelio linija skiria dvi valstybes.

2006 m. vasario 15 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.