Ūkinė teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ūkinė teisė (ekonominė teisė) - ūkio, ūkinės veiklos teisės normų visuma; teisės šaka.

Ūkinė teisė apima privatinės ir viešosios teisės normas, principus, teisines priemones, kuriomis siekiama paveikti ūkinėje apyvartoje dalyvaujančius asmenis bei reguliuoti ūkinius visuomeninius santykius. Ūkinė teisė - viena iš priemonių vykdyti ūkio politiką.

[taisyti] Pošakiai

Ūkinė viešoji teisė (ūkinė konstitucinė, ūkinė administracinė teisė, ūkinė baudžiamoji teisė)
Ūkinė privatinė teisė.

Ūkinė konstitucinė apima konstitucines ūkinės veiklos normas. LR Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, kad "Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei".

Ūkinė administracinė teisė apima šių sričių reguliavimą:

mokesčiai, rinkliavos
Subsidijos, parama ūkiui, verslui, plėtros skatinimas
Monopolis ir jo valdymas (pvz., alkoholio monopolis),
ūkinės veiklos priežiūra, sankcionavimas,
ūkinės veiklos sąlygos (licencijavimas, kitoks reguliavimas)
valstybės, nacionalinės priklausomybės asmenų - piliečių ir juridinių asmenų - apsauga
teisinių gėrių vykdant ūkinę veiklą apsauga (pvz., ūkinė aplinkos teisė).

Ūkinė privatinė teisė: verslo teisė (komercinė teisė) - įmonių teisė, ūkio šakų teisė (energetikos teisė, žemės ūkio teisė, miškų teisė, statybų teisė).

[taisyti] Studijos, mokslas

Ūkinė teisė studijuojama aukštosiose mokyklose. Kadangi ji apima įvairias sritis, dėstoma pagal atskirų visuomeninių santykių reguliavimo pošakius - komercinė teisė, įmonių teisė; dalis ūkinės teisės medžiagos dėstoma civilinės teisės kurso metu (valstybėse, kuriose vyrauja privatinės teisės monizmas - civilinę ir komercinę teisę reguliuoja ne keli atskiri, bet vienas kodeksas, CK).