Ūdrijos pagrindinė mokykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ūdrijos pagrindinė mokykla
[[Vaizdas:\|Ūdrijos pagrindinė mokykla herbas\|center\|150px]]
[[Vaizdas:\|Ūdrijos pagrindinė mokykla\|center\|250px]]
Miestas (gyvenvietė):	Ūdrija, Alytaus raj.
Mokyklos direktorė(-ius)	Vitalija Vitkauskienė
Mokinių skaičius	142
Įkūrimo data:	1904
Išleista laidų:
Darbuotojų skaičius	22

Alytaus rajono Ūdrijos pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Alytaus raj., Krokialaukio seniūnijoje, Ūdrijoje, Vytauto g. 24, vykdanti pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Įstaigos kodas 190241653.

[taisyti] Istorija

Pradinė mokykla Ūdrijos kaime atsirado 1904 m. panaikinus spaudos draudimą. Buvo atsiųsti du mokytojai, Antanas Užupis ir Petras Bendorius. Tačiau mokyklą lankė nedaug vaikų. Mokymo turinys buvo labai primityvus, vaikai išmokdavo katekizmo ir aritmetikos. Mokytojai viską aiškino rusiškai, o lietuvių kalbai buvo skirta labai mažai valandų. Daugelis tėvų savo vaikus mokydavo savo namuose, pasamdydavo jiems žmogų, mokantį skaityti ir rašyti, vadinamą daraktorių.

1906 m. mokykloje pradėjo dirbti Antanas Daugirda. Pagal 1906-1907 m. mokymo planus buvo 3 pradžios mokyklos skyriai, kuriuose buvo dėstomi 5 dalykai: tikyba, rusų kalba, lietuvių kalba, aritmetika, dainavimas. Mokoma daugiausia irgi rusų kalba. Mokykla buvo mediniame pastate. Vėliau mokykloje jau buvo įsteigti 4 skyriai. 1913 m. 6 mėn. mokytojavo mokytojas Žalionis, o po jo Mikas Židanavičius. Šiais metais, prasidėjus I-am pasauliniam karui ir vokiečiams okupavus Lietuvą, mokykloje visi dalykai buvo pradėti dėstyti lietuvių kalba. 1918 m. Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, buvo sudarytas Ūdrijos valsčius. 1921-1922 mokslo metais į mokyklą susirinkdavo net 18 kaimų vaikai, daugiausia iš Ūdrijos (13), Čižikų (11), Pakašavo (18), Jackonių (12). Daugiausia mokėsi berniukų – 76. Nuo 1920-1921 metų mokykloje pradėjo dirbti mokytojai Lagunavičius, Julija Lagunavičienė. Tikybą dėstė kunigas P. Krūvelis. Tačiau net augant mokinių skaičiui mokykla neturėjo savų patalpų ir visą laiką iki 1935 m. kilnojosi iš vienos vietos į kitą, arba dirbo iš karto keliose vietose. 1934 m. senojo medinio mokyklos pastato vietoje buvo pradėta statyti mūrinė mokykla. Lėšas jos statybai skyrė valdžia, visus reikalus tvarkė valsčiaus viršaitis. Mokyklą statė rangovas iš Balbieriškio - žydas Kadišius. Statyba buvo pradėta labai iškilmingai. Susirinko visi ūdrijiškiai, viršaitis pasakė iškilmingą kalbą, į pamatus žmonės metė litus. 1935 m. mokykla buvo pastatyta, įvyko iškilmingas jos įšventinimas. Įšventino kunigas Mykolas Brunza. Į naująją mokyklą mokytis susirinko apie 120 vaikų, padaugėjo ir mokytojų. Čia pradėjo dirbti trečias mokytojas Kazimieras Plečkaitis, po to ir Ješkevičienė.

1936 m. Lietuvoje buvo įvesta 6 metų pradinė mokykla. Buvo peržiūrėti ir pakeisti senieji mokymo planai bei programos. 1938-1939 m. m. mokykloje jau mokėsi 208 mokiniai. Pagyvėjo užklasinė veikla. Po 1938 m. mokykloje susikūrė „angelaičių“ sąjunga, kuriai vadovavo kunigas Stasys Račkauskas. Ji organizuodavo visas religines šventes. Mokykloje buvo organizuotas ir jaunųjų ūkininkų ratelis, kuriam vadovavo mokytojas Kazimieras Plečkaitis. Nuo 1941 m. vedėju pradėjo dirbti Reklaitis, mokytojai A. Reklaitienė, St. Šimkevičius, Šukevičiūtė. 1946 m. rugsėjo 1 d. vietoj pradžios mokyklos buvo įkurta progimnazija. Baigę pradžios mokyklos 4 skyrius, mokiniai mokydavosi dar 4 progimnazijos klasėse.

1949-1950 mokslo metais mokykla buvo perorganizuota, ji tapo Ūdrijos septynmete mokykla. Mokyklai vadovavo direktorius Gasparaitis ir mokymo dalies vedėjas Jaciūnas. 1949 m. įkurta pionierių organizacija. Mokinių žinias pagilinti ir praplėsti stengėsi įsteigti 4 būreliai. 1952-1953 m. mokykloje mokėsi 198 mokiniai. 1955 m. rugsėjo 1 d. mokyklai pradėjo vadovauti naujas direktorius Mikelionis J. Mokymo dalies vedėjo pareigas ėjo J. Muraška, mokykloje dirbo mokytojai M. Mikelionienė, B. Muraškienė, M. Laučytė, Ž. Zagorskytė, I. Zailskienė, A. Petraška, Matulionytė, Vytautas Tamulynas. Mokykloje mokėsi 191 mokinys. 1956-1957 m. buvo sudaryta ir VIII klasė. Mokinių skaičius pasiekė 218. Darbo sąlygos mokykloje nebuvo patogios, nes buvo dirbama dviem pamainom. Materialinė mokyklos bazė truputį sustiprėjo. Mokyklos pažangumo vidurkis buvo 70,1%.

1957-1958 m. septynmetė mokykla pertvarkyta į vidurinę. Mokykloje dirbo 15 mokytojų. 1960-1961 m.m. mokėsi 232 mokiniai. 1972 m. sumažėjus mokinių mokykla reorganizuojama į aštuonmetę mokyklą, o nuo 1986 m. mokykla vadinama nepilna vidurine. 1987 m. mokykla tapo devynmete, nuo 1993 m. pagrindine mokykla.