Švartavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Švartavimas – laivo pritvirtinimas taip, jog jo padėtis liktų pastovi. Laivas gali būti prišvartuotas prie krantinės arba (inkaru) ir toli nuo kranto. Vietoj inkaro kartais naudojamas nuolat dugne esantis masyvus daiktas, nuo kurio išvesta virvė paviršiuje palaikoma plūduru.

[taisyti] Dvigalvis švartavimo polius

Laivui rankomis prie krantinės prišvartuoti gali būti naudojamas jame įtaisytas dviejų galvų švartavimo polius. Taip švartuojant, kuriuo nors būdu krantinėje pritvirtinta virvė traukiama per polių, taip galutinai pritempiant laivą prie reikiamos vietos. Tuomet virvė apsukama apie poliaus galvas kaip parodyta iliustracijoje. Taip pririšti ir atrišti galima labai greitai. Du vyrai, kiekvienas su savo poliumi, ramiame ežero vandeny apie 260 tonų laivą prišvartuoja per keletą minučių. Laivas paprastai prišvartuojamas prie krantinės šonu.

[taisyti] Viduržemio jūros švartavimas

Viduržemio jūroje paplitęs švartavimas laivo galu į krantinę, dviem lynais ir dviem inkarais. Jo eiga tokia:

• Priartėti lygiagrečiai krantui, lėtu greičiu. Taške A išmesti pirmą inkarą, sustabdyti laivo mašiną.
• Taške B laivas plaukia iš inercijos.
• Taške C išmesti antrą inkarą ir paleisti mašiną atbuline eiga.
• D
• E Pabaiga, varikliui tebeveikiant inkrarų lynų įtempimais nustatyti reikiamą laivo padėtį, tada mašiną išjungti.

Taip švartuojant nebūtina išlaikyti griežtą inkarų padėties laivo atžvilgiu simetriją, tačiau šis manevras vis viena laikomas gana sudėtingu.