Škotijos herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Škotijos herbo auksiniame skyde, su dviem plonais raudonais bordiūrais, papuoštais 8 raudonomis heraldinėmis lelijomis – raudonas besistojantis heraldinis liūtas su perskelta uodega, ginkluotas mėlynais nagais ir liežuviu.

Heraldinis blazonavimas (aprašymas): Gules liūtas, ginkluotas mėlynais nagais ir liežuviu, Or skyde su dvigubu bordiūru, papuoštu 8 lelijomis.

[taisyti] Istorija

Pirmą kartą panašus herbas buvo rastas škotų karaliaus Aleksandro II antspaude (apie 1251m.), tačiau britų heraldikos specialistai spėja, jog šis simbolis buvo dar anksčiau naudotas Vilhelmo I (dar vad. Vilhelmas I Liūtas). Bordiūrais, papuoštais lelijomis, herbą papuošė jo sūnus Aleksandras II. 1603 m. po unijos su anglais škotų karalius Džeimsas VI (James VI) užėmė sostą. Tuomet Didžiosios Britanijos karališkajame herbe, antrame lauke buvo įkomponuotas šis herbinis skydas. Įdomu tai, jog Didžiosios Britanijos karaliams lankantis Škotijoje, šis skydo lauke esantis herbas užima garbingesnį (pirmą) ir papildomai ketvirtą laukus.

[taisyti] Skirtumai

	Jungtinės Karalystės didysis herbas, kuriame Škotijai skirtas antrasis laukas.
	Škotijoje naudojamas Jungtinės Karalystės herbas, kuriame Škotijai skirtas pirmasis (garbingesnis) ir ketvirtas laukai.