San Marins
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
|
|||||
 |
|||||
| Valstībėnė kalba | italū | ||||
| Suostėnė | San Marins | ||||
| Dėdliausis miests | San Marins | ||||
| Valstībės vaduovā | Šabluons:Valdžia0 | ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
61 km² (188) 0% |
||||
| Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
29 251 (188) 479,52 žm./km² (12) |
||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīventuojui |
2004 (progn.) 0,85 mlrd. $ (174) 34 100 $ (12) |
||||
| Valiota | Euros (€, EUR) | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC+1 - |
||||
| Liousoms -
|
301 rogsiejė 3 - |
||||
| Valstībėnis himnos | San Marino himnos | ||||
| Interneta kuods | .sm | ||||
| Šalėis tel. kuods | 378 | ||||
San Marina Respoblėka - nedėdėlė valstībė Euruopas pėitūs, apsopta Italėjės.
Torėnīs |
[taisītė] Ėstuorėjė
San Marin ikūrė krikščiuonīs akmenskaldīs Šv. Marinus 301 mūsa eras metās. Vėdoramžes Italėjė bova susiskaldžius i stirpius miestus - valstībes - kāp Venecėjė, Fluorencėjė. Šiuos šaleles pamažo isilieja i dėdesnes terituorėjes, vuo San Marins išlaikė savarankėškoma. San Marina valstībė īr pėrmuoji pasaulie respoblėka.
[taisītė] Puolėtėnė sistema
San Marinė vīraun daugpartėnė demuokratėjė.
[taisītė] Admėnėstracinis suskīrstīms
San Marins suskīrstīts i devīnes savėvaldībes (castelli) - pu vėin kuožnam mėsteliou.
- Acquaviva
- Borgo Maggiore
- Chiesanuova
- Domagnano
- Faetano
- Fiorentino
- Monte Giardino
- San Marino (live view)
- Serravalle
[taisītė] Geografėjė
Isikūres šiaures Italijuo, rītėniame Apeninū kalnīna šlaitė. Netuolėj - Rimini kuruorts. Aukščiausis tašks - Monte Titano (749 m.).
Klimats - vėdutinis, šeltas vasaras, švelnes žėimas.
Trečia nu gala Euruopas valstībe vagol dīdi - mažesnes īr tik Vatikans ė Muonaks.
[taisītė] Ekonuomika
Turideams mažā gamtiniū ištėkliū, San Marins vėsėškā priklausa nu klestintē torėzmā:
Darba jiega vagol profesėj (2000 m.) Žemes ūkis 1%; Pramuonė 42%; Paslaugas 57%.
Infliacėjė (2001 m.) 3,3%
Biudžets Aplė 400 000 000 duolėriū.
[taisītė] Komunikacėjė
Laidėne telipuona nauduotojā (2002 m.) 20 600
Mobiliūjū telipuonū nauduotojā (2002 m.) 16 800
Interneta vartuotojā (2002 m.) 14 300
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Austrėjė | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makedonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė |
