Ukrainos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vienas iš straipsnių apie Ukrainą

Istorija LDK Abiejų Tautų Respublika Rusijos imperija ULR Ukrainos TSR

Politinė sistema Aukštoji taryba Partijos Politikai

Geografija Administracinis suskirstymas Miestai Regionai

Kita Ekonomika Transportas Tarptautiniai santykiai Ukrainiečių valgiai Šventės

Ukrainos kraštovaizdyje vyrauja derlingos lygumos ir stepės bei plokštikalnės, kertamos Dniepro, Doneco, Dniestro ir Bugo, kurie įteka į Juodąją jūrą bei nedidelę Azovo jūrą. Pietvakariuose sieną su Rumunija sudaro Dunojaus delta. Vieninteliai šalies kalnai yra Karpatai, kurių aukščiausia viršūnė yra Hoverla (2 061 m) ir Krymo pusiasalyje, esantys kalnai palei Juodosios jūros pakrantę.

Turinys 1 Klimatas 2 Gamtos ištekliai 3 Ilgiausios upės (ilgis Ukrainos teritorijoje) 4 Didžiausi ežerai 5 Aukščiausi kalnai

[taisyti] Klimatas

Ukrainai būdingas žemyninis vidutinis klimatas, o Krymo pietinėje dalyje yra subtropinis klimatas. Krituliai pasiskirsto labai netolygiai: žymiai daugiau jų iškrenta šalies vakaruose ir šiaurėje, nei rytuose ir pietuose (Karpatuose – 1500mm, Krymo kalnuose – 1000-1200mm, lygumose – 300 mmm per metus). Toliau nuo Juodosios jūros žiemos yra ilgos ir šaltos; vasarą didžiojoje šalies dalyje yra šilta, o pietuose karšta.

[taisyti] Gamtos ištekliai

Geležies rūda, akmens anglis, manganas, gamtinės dujos, nafta, akmens druska, siera, grafitas, magnis, kaolinas, nikelis, gyvsidabris, mediena, dirbama žemė.

[taisyti] Ilgiausios upės (ilgis Ukrainos teritorijoje)

• Dniepras 981 km
• Bugas 806 km
• Dniestras 705 km
• Desna 591 km
• Dunojus 174 km

[taisyti] Didžiausi ežerai

• Sasikas (Kundukas) 205 km²
• Jalpugas 149 km²
• Kugulrujus 94 km²
• Kagulas 90 km²

[taisyti] Aukščiausi kalnai

• Karpatuose
  • Hoverla 2061 m
  • Brebenskulis 2032 m
  • Petros k. 2020 m
  • Gutin Tomnatikas 2016 m
  • Pebra 2010 m
• Kryme
  • Roman Košas 1545
  • Demir-Kapu 1540
  • Zeitin-Košas 1534
  • Kemal-Egerekas 1529
  • Eklizi-Burunas 1527