Traukuliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Traukuliai - nevalingi, nekontroliuojami, pasikartojantys raumenų susitraukimai. Jų metu būna įvairaus laipsnio sąmonės sutrikimo būsenų. Traukulių sindromai atsiranda staiga. Jie nespecifiški, būna po galvos smegenų pažeidimų, traumų, intoksikacijų, sergant epilepsija, patyrus insultą ir pan., mažiems vaikams traukuliai atsiranda, kai aukštai pakyla kūno temparatūra. Traukulių metu ligonis gali stipriai susižeisti ar net susižaloti. Dėl stiprių traukulių gali plyšti raumenys, sausgyslės. Užsitęsus traukulių priepuoliui, pabrinksta galvos smegenys, pažeidžiami svarbiausi gyvybiniai centrai, žmogus gali mirti.

[taisyti] Traukulių sindromai

Skiriami tokie traukulių sindromai:

• Didieji traukulių priepuoliai (grand mal, pr. grand 'didelis', mal 'nelaimė'), dažniausiai būna staigūs netikėti, bet kartais ligonis prieš jį prastai jaučiasi, būna sudirgęs, jaučia galvos skausmą ir numato artėjantį priepuolį. Priepuolio metu įsitempia visos galūnės, kūnas, žmogus nekvėpuoja, veidas sustingsta, išblykšta. Paskui prasideda tam tikrų raumenų grupių trūkčiojimai, kvėpavimas būna pasunkėjęs. Priepuolio metu išsiskiria daug seilių ir gana dažnai prikandamas liežuvis ar vidinė skruosto dalis, todėl iš burnos pasirodo putos su kraujo priemaiša. Priepuoliui ištikus, ligonis neretai prisišlapina ir nusituština. Visas priepuolis trunka 2 – 4 minutes. Nurimus traukuliams, žmogus giliai užmiega nuo kelių minučių iki valandos. Po priepuolio jaučiamas nuovargis, galvos skausmas, būna sulėtėjusios visos psichinės funkcijos. Priepuolių dažnis būna labai įvairūs: nuo karto per metus iki kelių priepuolių serijos per dieną. Kai po vieno priepuolio, ligoniui dar neatgavus sąmonės, bręsta kitas, tuomet konstatuojama epilepsinė būsena.

• Mažieji epilepsijos priepuoliai (petit mal, pr. petit 'mažas', mal ' nelaimė'). Ligoniai paprastai kelioms sekundėms netenka sąmonės, tačiau nenuvirsta. Žvilgsnis būna įbestas į vieną tašką, veidas išblyškęs, trūkčioja. Mažieji priepuoliai trunka kelias minutes ir dažnai pereina į didžiuosius. Skiriamos kelios mažųjų epilepsijos priepuolių formos:
  • Miokloniniai (impulsiniai) priepuoliai. Jiems prasidėjus ligonis paprastai krūpteli tarsi išsigandęs. Šie priepuoliai dažniausiai būna paaugliams, lytinio brendimo laikotarpiu.
  • Propulsiniai priepuolio metu ligonis liemeniu, galva, rankomis palinksta į priekį, tarsi rytietiškai sveikintųsi. Tokie priepuoliai dažnesni mažiems vaikams.
  • Retropulsiniai priepuoliai dažniausiai pasireiškia 3 – 10 metų amžiaus vaikams, ligoniai staiga atsilošia, jų akių obuoliai užsiverčia aukštyn.
  • Absanso metu ligonis tarsi trumpam „išsijungia“ iš aplinkos, bet tokia būsena labai greitiai praeina ir ligonis tęsia pradėta kalbą ar darbą.

• Jacksono traukulių priepuoliai kyla tik vienoje kūno pusėje arba tam tikrose raumenų grupėse. Traukulių vieta gali kisti ir plisti. Ligonio sąmonė paprastai nesutrinka. Šie priepuoliai pasitaiko esant židininiams galvos smegenų pažeidimams.

• Katapleksija (gr. kataplexis 'išgąstis, siaubas') – staigaus raumenų atsipalaidavimo priepuoliai. Dažniausiai kyla afekto būsenoje ar staiga išsigandus. Sąmonė sutrinka, ligonis nugriūva, bet greitai atsistoja. Priepuolis trunka 2 – 3 min., bet pasitaiko jų serijos. Katapleksija kartais sutampa su narkopleksija.

• Narkopleksija (gr. narko 'sąmonės aptemimas', lepsis 'priepuolis') pasireiškia iki pusvalandžio trunkančiais miego priepuoliais. Prieš priepuolį ligonis blogai jaučiasi, vokai tampa sunkūs. Narkopleksija būna po organinių galvos smegenų pažeidimų (encefalito, galvos smegenų traumos.

• Isteriniai traukuliai būdingi sergant isterija arba isterinio tipo asmenybėms (psichopatams). Ligonis virsta atsargiai, kad neužsigautų, jam reikia stebėtojų, sąmonė susiaurėja, bet visiškai neprarandama. veide atsispindi baimė, siaubas, kartais ekstazė, tai priklauso nuo to, dėl kokio potyrio kilo priepuolis. Isterinis priepuolis trunka keliasdešimt minučių ir priklauso nuo aplinkos.