Telefonija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Telefonija - balso perdavimas techninėmis priemonėmis (pvz., per telefono tinklą). Pirmasis tyrinėtojas, kuriam pavyko perduoti balsą, buvo Philipp Reis 1860 m. (nepripažintas ir skurde mirė 1874 m.).

Balsas gali būti perduodamas analoginėmis arba skaitmeninėmis (pvz., ISDN) telefoninėmis linijomis arba bevieliu tinklu (pvz., GSM), paketinio duomenų perdavimo duomenų tinklu (pvz., IP telefonija). Svarbi telefonijos charakteristika yra nedidelis vėlinimas (maksimaliai priimtinas yra 200 ms).

Galiniai įrenginiai perduodant per telefono tinklus yra telefonai, perduodant per bevielį tinklą - mobilieji telefonai, o naudojantis IP-telefonija - specialūs IP-telefonai arba kompiuteriai. Automatiniam pranešimų priėmimui naudojami telefono atsakikliai arba balso pašto dėžutės. Skambinant telefono tinklu abonentai turi iš skaitmenų sudėtą telefono numerį, IP-telefonijoje gali būti naudojamas IP adresas.