Skandinavų mitologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skandinavų mitologija yra žinoma iš fragmentų, kuriuos surinko ir užrašė krikščionių mokslininkai. Daugiausia žinių suteikia „Jaunesnioji ir Vyresnioji Edos“ bei „Heimskringla“ parašytos XIII a. pr. krikščionio Snorio Sturlusono, kuris laikė skandinavų dievybes velniais. Skandinavų mitologija yra labai artima germanų mitologijai, o pastaroji yra kilusi iš indoeuropiečių mitologijos.
„Jaunesniąją Edą“ sudaro trys dalys: Gylfaginning (apie 20 tūkst. žodžių), Skáldskaparmál (apie 50 tūkst. žodžių) ir Háttatal (apie 20 tūkst. žodžių). „Vyresniąją Edą“ sudaro 29 ilgos poemos.
[taisyti] Kosmologija
Pagrindinis straipsnis: Skandinavų kosmologija
Skandinavų kosmologiją sudaro pasaulio medis Igdrasilas ir devyni pasauliai, išsidėstę trijuose lygmenyse, kuriuose gyvena dievai, žmonės, milžinai ir kitos būtybės.
 |
Šis straipsnis apie mitologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
 |
Skandinavų mitologija |
|
Dievai: Asai, Vanai ir Dysės | Fantastinės būtybės: Milžinai, Nykštukai, Elfai Asai: Odinas | Toras | Lokis | Tiras | Baldras | Forsetis | Bragis | Vilis | Vydaras Vanai: Njordas | Skadi | Frėja | Freiras | Gerda | Gulveiga | Kvasis | Litiras | Mimis | Nerta |
