Skėtinė širdažolė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Centaurium erythraea | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Skėtinė širdažolė (Centraurium erythraea) |
||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Skėtinė širdažolė (lot. Centaurium erythraea, angl. Common Centaury, vok. Echtes Tausendgüldenkraut) – gencijoninių (Gentianaceae) šeimos, širdažolių (Centaurium) genties augalas.
Dvimetis arba vienmetis, 10-40 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas keturbriaunis, plikas, paprastas arba atokiau nuo pamato šakotas. Pamatiniai lapai 1,5-2,5 cm ilgio, 0,5-1,0 cm pločio, buki, stiebiniai priešiniai, bekočiai, elipsiški arba lancetiški. Žiedynas skėtiškoje kekėje. Vainikėlis ryškiai rausvas., kartais balsvas. Šaknis liemeninė, šakota. Dėžutė pailga, sėklų daug, rusvos, subręsta rugpjūčio-spalio mėn.
Žydi birželio - rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis.
Auga pievose, dirvonuose krūmuose, mišrių miškų aikštelėse.
Vaistinė žaliava – augalo antžeminė dalis, pjaunama jai žydint. Žaliavoje yra 0,6-1,0% alkaloidų, karčiųjų medžiagų (gentiopikrino, svertiamarino, amarogentino), cukrų, iki 0,3% glikozidų, askorbino rūgšties, eterinio aliejaus, dervinių, dažinių ir mineralinių medžiagų.
Užpilas ir tinktūra vartojami apetitui žadinti; virškinamojo trakto ligoms gydyti; tulžies išsiskyrimui skatinti; sergant kepenų, inkstų ligomis; turi kirmėles varančių savybių. Liaudies medicinoje vartojama sergant žarnyno ligomis, nuo pykinimo.
Augalas dekoratyvus