Raudonoji kengūra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Macropus rufus | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Raudonoji kengūra (Macropus rufus) |
||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Raudonoji kengūra (lot. Macropus rufus, angl. Red Kangaroo, vok. Rotes Riesenkänguru) – kengūrinių (Macropodidae) šeimos sterblinis žinduolis. Tai viena stambiausių kengūrų rūšių. Stovinčios raudonosios kengūros ilgis siekia suaugusio žmogaus ūgį. Tai vienintelė kengūra, turinti rausvo atspalvio kailį. Patelių ir jauniklių kailis yra melsvai pilkas. Raudonoji kengūra gamtoje turi labai nedaug priešų. Minta vien augaliniu maistu – žole ir krūmų šakelėmis.
Gyvena tik Australijoje, centrinėje žemyno dalyje, sausose atvirose vietovėse. Dauginasi tada, kai yra pakankamai maisto. Gyvena kaimenėmis, kurias sudaro šimtas ir daugiau gyvūnų. Vietos gyventojai tokias kaimenes vadina „mobs“ (liet. gauja, banda). Kiekvienoje kengūrų bandoje yra vienas suaugęs patinas. Atsiradus daugiau patinų, kaimenėje prasideda konkurencinė kova dėl patelių, kurią visuomet laimi stipriausias. Patinai kovoja spardydamiesi užpakalinėmis kojomis. Turėdamos stiprius užpakalinių galūnių raumenis kengūros šuoliuodamos lengvai atsispiria nuo žemės.
Aktyvesnės naktį. Dieną jos paprastai slepiasi medžių ir krūmų pavėsyje. Kartais ūksmingose vietose išsikasa duobes – guolius, kur įsitaiso ir laukia, kol baigsis dienos karštis. Puikiai prisitaikiusios išgyventi sausose vietovėse. Karščiausiu dienos metu mažai juda. Beveik plikų priekinių letenų kraujagyslės yra išsyk po oda, todėl organizmas atvėsta savaime.
Per didelius karščius kengūra priešais ištiesia priekines letenas ir tankiai jomis mojuodama vėdinasi. Ji taip pat laižo savo letenas, kad nebūtų per karšta.
