Ptolemėjų dinastija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Senovės Egipto istorija |
Priešdinastinis Egiptas |
Ankstyvoji karalystė |
Senoji karalystė |
Pirmasis tarpuvaldis |
Vidurinioji karalystė |
Antrasis tarpuvaldis |
Naujoji karalystė |
Trečiasis tarpuvaldis |
Vėlyvoji karalystė |
Asirijos imperija |
Achemenidų imperija |
Ptolemėjų dinastija |
Romos imperija |
Egipto istorija |
Ptolemėjų dinastija (t. pat Lagidai, pagal Lagoso, Ptolemėjo I. tėvo vardą)) – Egipto valdovų dinastika nuo 323 m. pr. m. e. iki 30 m. po Kr. (Egipto žlugimo).
[taisyti] Kilmė
Ptolemėjų dinastija iškilo po Aleksandro mirties kaip generolo Ptolemėjaus palikuonys. Valdydami laikėsi graikiškosios tradicijos, plėtojo, skatino ir saugojo helenizmo kultūrą.
Valdymo metu sostinė buvo Aleksandrija. Dinastija žlugo apie 30 m., Kleopatrai VII pralaimėjus Romos imperatoriui Augustui.