Protestantizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
Šis straipsnis dėl savo svarbos ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti dalyviai. |
Protestantizmas – krikščioniškų denominacijų grupė. Protestantizmu vadinamos krikščionybės kryptys, kurios atsirado po Reformacijos XVI a. ir vėlesnės jų atšakos, dėl to protestantizmas dažniausiai siejamas su tokiais Reformacijos veikėjais kaip J. Kalvinas bei Martynas Liuteris.
Terminas protestantai atsirado 1529 metais, kai dalis M.Liuterio šalininkų Vokietijos Špėjerio mieste pareiškė protestą dėl nutarimo riboti liuteronybės plitimą.
Lietuvoje protestantizmo idėjos pradėjo plisti XVI a. pirmoje pusėje. Pirmieji protestantizmo skelbėjai Lietuvoje Martynas Mažvydas, Abraomas Kulvietis.
Turinys |
Šakos
Pasaulyje egzistuoja dešimtys tūkstančių protestantizmo judėjimų. Pagrindiniai judėjimai:
- Evangelikai
- Baptistai
- Kalvinistai (arba kalvinai)
- Liuteronai
- Metodistai
- Puritonai
Baptistai arba baptizmas
Apie 100 mln tikinčiųjų šiandien save priskiria įvairioms baptistų bažnyčioms pasaulyje, apie 20 mln jų gyvena JAV. Maždaug 50 mln. yra įstoję į nuo 1905 m. veikiantį pasaulio baptistų aljansą (World Baptist Alliance [1]), kurio kongresai vyksta kas penkeri metai (2005 m. vyko Birmingame, 2010 m. vyks Havajuose (JAV).Šimet prezidentu pirmą kartą išinktas anglų pastorius David Coffey (Deividas Kofis).
Baptizmas (graik. k. „to baptisma“ – krikštas, panardinimas) atsirado kaip atsakas į magisterinę Reformaciją, kurią sudaro liuteronybė ir kalvinizmas. Baptistai, pirmiausia XVII a. pradžioje Anglijoje, Amerikoje o vėliau ir kontinentinėje Europoje, o nuo 1841 m. ir Klaipėdos krašte, tapo įpėdiniais radikaliosios reformacijos, suklestėjusios Šveicarijoje, Pietų Vokietijoje, Elzase, Nyderlanduose, tuo metu daugiausia vokiškai kalbančiuose reginiuose ėmus liaudžiai studijuoti gimtąja kalba Bibliją ir grįžti, prie to, ką jie suprato kaip ankstyvosios krikščionybės idealų. Apibendrintai juos imta vadinti derogatyviškai „anabaptistais“, t.y. „perkrikštytojais“, o jie save dažniau vadino broliais, Kristaus mokiniais. Anabaptistai nelaikė savo krikšto nauju, kadangi jie atmetė sąmoningai neapsisprendusiųjų, t.y. kūdinių, krikštą kaip neturinti pakankamo pagrindo Šv. Rašte. Tačiau savo teologija jie liko ortodoksiški ir ortopraksiški. Iš pradžių judėjime buvo ir dalis militaristiškai nusiteikusiųjų valstiečių, kuriems Vokietijos valstiečių karo metu ėmėsi vadovauti vokiečių katalikų kunigas Tomas Miunceris. Juos Vokietijos feodalams žiauriai išnaikinus, dauguma anabaptistų palaipsniui visiškai perėmė pacifistinį (taikos) mokymą, išdėstytą kito į anabaptistų pusę perėjusio olandų kunigo Menno Simmons'o gausiuose raštuose, todėl beveik visi (išskyrus huteritus ir kitas smulkias grupes: filipitus, adamitus ir kt.) vėliau ėmė vadintis Menonitais pagal Menno Simmons. Beje Menno bene vienintelis iš anabaptistų lyderių nebuvo nužudytas valdžios ir oficialios religinės viršūnėlės, kadangi po atsivertimo į Kristų visą laiką slapstėsi padedamas bendraminčių. Menonitai daugiausia paplitę Š. Amerikoje iš kur pastaraisiais metais vis dažniau vyksta į misijas kitur. Daug menonitų yra Etiopijos ir kitose Afrikos valstybėse.
Baptistai Anglijoje daug ką perėmė iš kontinentinių anabaptistų, tačiau palankiau žiūrėjo į tarnybą kariuomenėje ir santykius su valstybe, todėl su menonitais nesusiliejo. Iš baptistų bene žinomiausi yra trys žmonės: amerikiečiai Džimis Karteris (buvęs JAV prezidentu) ir juodaodžių pastorius Martynas Liuteris Kingas, vadovavęs judėjimui už lygias teises ir už tai nužudytas, anglas Džimas Keris (Jim Carrey) – garsiausias visų laikų krikščionių misionierius ir lingvistas, dirbęs Indijoje ir Mianmare XVIII a. (jeigu neminėsime šou verslo žvaigždžių Britney Spirs (Anglija) ir Bradd Pitt (JAV), kurie su tėveliais maži būdami irgi lankė baptistų bažnyčias atitinkamai Anglijoje ir Misūryje). Tiesa, dabar jie greičiausiai jokie ne krikščionys.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 baptistų bendruomenių, dvi Kaune turi po (apie) 150 narių, kitos – mažesnės (iki 60 žm.) Į baptistų sąjungą laisvanoriškai bendrystės pagrindu įsijungusios 7 savarankiškos bendruomenės ir dvi misijos. Sąjungos būstinė yra Klaipėdoje, vienoje iš seniausių (1851 m.) kontinentinėje Europoje baptistų specialiai pamaldoms statytoje bažnyčioje, adresu Vytauto g. 38. Baptistų sąjunga 2001 m. liepos 12 d. buvo valstybės (Seimo nutarimas Nr IX-646; [2] pripažinta Lietuvos valstybės kultūros ir dvasinio paveldo dalimi.
Liuteronybė
Liuteronais vadinami M. Liuterio mokymo šalininkai ir pasekėjai. Martynas Liuteris (1483-1546) – vienuolis, vokiečių religijos reformatorius, kovojęs prieš radikalų perkrikštytojų judėjimą. Pagrindinė religinė idėja – išvaduoti žmones nuo žmonių sugalvotų taisyklių ir nuostatų, o savo tikėjimą grįsti tik Biblija – Dievo Žodžiu.
Liuterio mokymas Europoje labiausiai išplito Danijoje, Skandinavijoje, Islandijoje, Farerų salose, Estijoje, Suomijoje ir didžiojoje Vokietijos bei Latvijos dalyse.
Kalvinizmas
Kalvinistai – Jono Kalvino (1509-1564) šalininkai. J. Kalvinas – prancūzų ir šveicarų kilmės reformatorius. Kalvinistų bažnyčiose atsisakyta altoriaus, paveikslų,vargonų, žvakių.
Protestantų teologai
-
- Protestantų teologai prisidėję prie Reformacijos Europoje ir pasaulyje:
- John Wycliff,
- Janas Husas,
- Erazmas Roterdamietis,
- Martynas Liuteris,
- Huldrych Zwingli,
- Jonas Kalvinas,
- Martynas Mažvydas,
- Abraomas Kulvietis.
Protestantų teologija
- Švenčiausioji Trejybė(be paveikslų)
- Tėve mūsų
- Malda
- Mesijas
- Kreacionizmas
- Rezurekcija
- Amen
- Nuodėmė
- Atgaila
- Krikšto sakramentas
- Išgelbėjimo planas
- Osana
- Giesmė
- Evangelija
- Evangelizacija
| Krikščionybė | |
| Krikščionybės istorija - Jėzus Kristus - Biblija - Senasis Testamentas - Naujasis Testamentas | |
| Katalikybė | Stačiatikybė | Protestantizmas | Anglikonizmas | Koptai | Nestoriečiai | |
