See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Pratiharos - Vikipedija

Pratiharos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kanaudžo trikampis 750-900 m.
Kanaudžo trikampis 750-900 m.

Pratiharos arba Gurdžara Pratiharos (Gurjara-Pratihära), radžputų tautos dinastija Šiaurės Indijoje, valdžiusi Gurdžara Pratiharos valstybę 730-1036 m.

[taisyti] Istorija

Manoma, kad kilo iš gurdžarų genties. Pagrindinė Gurdžara Pratiharos dinastijos atšaka - Haričandros VI a.- IX a. valdė Mandorą, Džodpurą, Radžastaną.

Nagabhatos atšakos pradininkas Nagabhata I sustabdė arabų veržimąsi į šiaurės Indiją, puldinėjo gretimas valstybes ir išplėtė šalies teritoriją. IX a. viduryje Gurdžara Pratiharos valstybė apėmė teritoriją nuo dab. Pandžabo rytinės dalies iki Biharo. Dėl nuolatinių karų Gurdžara Pratiharos valstybė nusilpo ir ėmė irti. X a. antroje pusėje jai priklausė tik Kanaudžo miestas prie Gango upės, (dab. Utar Pradešo valstijoje). 1018 m. paskutinį Gurdžara Pratiharos valdovą nuvertė Kanaudžą užkariavęs Gaznevidų valstybės valdovas Machmudas. [1]

[taisyti] Pratiharos Nagabhatos

Vardas Valdymo metai
Nagabhata I apie 740-760 m.
Vatsaradža 775-800 m.
Nagabhata II 800-833 m.
Ramabhadra 833-836 m.
Mihira Bhodža 836-890 m.
Mahendrapala 890-908 m.
Bhodža II 908–914 m.
Samrat Mahipala 914–943 m.
Mahendrapala II 943–948 m.
Devapala 948–954 m.
Vidžajapala 954–955 m.
Mahipala II 955–956 m.
Vidžajapala II 956–960 m.
Radžapala iki 1018 m.
Triločanpala 1018–1027 m.
Jasapala 10241036 m.

[taisyti] Šaltiniai

  1. Visuotinė lietuvių enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. T.7: Gorkai-Imermanas., 289 psl.



Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės
Amžius: Šiaurės vakarai Šiaurės rytai Vidurio Indija Pietų Indija

 III a. pr. m. e.
 II a. pr. m. e.
 I a. pr. m. e.
 I a.


 II a.
 III a.
 IV a.
 V a.
 VI a.
 VII a.
 VIII a.
 IX a.
 X a.
 XI a.
 XII a.








  • Haršavardana


  • Palų imperija
  • Solankiai
  • Senų dinastija




















aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -