Prūsai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų tauta (etnosas), gyvenusi Prūsijoje ir kalbėjusi prūsų kalba. Šiuo metu (senaisiais) prūsais ar jų palikuonimis save laiko ~1 mln. žmonių, gyvenančių daugiausia Vokietijoje ir Lenkijoje.
Turinys |
[taisyti] Vardas
Etnonimas prūsai (bruzzi) istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas IX amžiuje. Tiesioginiais prūsų protėviais laikytini Tacito „Germanijoje“ ir Jordano „De Origine Actibusque Getarum“ minimi estijai (aesti; lietuvių raštijoje dažniau vadinami „aisčiais“), tiksliau, jų pietinė ir centrinė grupės.
[taisyti] Etninė teritorija ir jos suskirstymas
XIII amžiuje prūsų žemės šiaurėje driekėsi iki Priegliaus ir Nemuno vandenskyros, vakaruose siekė Vyslos žemupį, pietuose apėmė Narevo ir Vyslos dešiniųjų intakų aukštupius, o rytuose — nedidelę Šakių rajono dalį, beveik visą Vilkaviškio rajoną ir nemažą žemių plotą į rytus nuo Mozūrų ežerų.
Iš vokiškuose šaltiniuose minimų prūsų kilčių žemių neabejotinai prūsiškomis XIII a. laikytinos šios: *Pomeze (reikšmė: kraštas, besiribojantis su Mazovija, „Pamozūrė“), *Pokese (reikšmė: kraštas, besiribojantis su kašubų žeme, „Pakašubė“), *Sasnava, *Galinda, *Varme, *Barta, *Notanga, *Semba ir *Nadrava (greičiausiai – iš prūsų krikščionių vartoto kryžiuočių dar nepavergtų ryčiausių prūsų ir jų krašto pravardės *nedruva,- prūs. „netikėlių (“nekrikštų„) kraštas“).
[taisyti] Istorija
Žr. Prūsija.
[taisyti] Nuorodos
