Aptarimas:Plazminė membrana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Straipsnis Plazminė membrana buvo pasiūlytas tapti pavyzdiniu, tačiau Vikipedijos naudotojai, balsavimu (kuriame taip pat galite rasti išvardytus straipsnio trūkumus), nusprendė, kad jis dar neatitinka Pavyzdinio straipsnio reikalavimų.

---

Nemanau, kad baltymai į ląstelę patekti gali tik endocitozės būdu, manau jie gali būti pernešami ir kitų baltyminių nešyklių, todėl šį teiginį pataisiau, tačiau jei turite šaltinių, kurie teigia kitaip, tai pasidalinkite, nes galiu ir klysti. Be to, nešikliai ir kanalai yra skirtingi dalykai, todėl manau, kad reikėtų juos išskirti į skirtingas transporterių grupes, turiu tam teiginiui šaltinį. O jonai nepraeina ne dėl to, kad hidratuoti yra labai dideli (tas dydis iš esmes nepasikeičia, palyginus su tuo, kokios yra riebalų rūgščių molekulės), o dėl to, kad turi krūvį, o riebalų rūgštys tokių molekulių dėl savo savybiu nepraleidžia --Seplute 15:33, 2008 sausio 10 (EET)

Taip, taisydamas, kad baltymai patenka tik endocitoziškai, buvau neteisus. Tikrai yra kiti keliai - pvz., augalinėse ląstelėse per plazmodezmas (en:Plasmodesmata:Transport). Gyvūninėse irgi turėtų būti... Nors gal ir retų.

Nešikliai (angl. carriers) yra bet kokios molekulės (tame tarpe ir nepeptidinės, pvz., kai kurie antibiotikai, pvz., en:A23187), kurios perneša molekules, tame tarpe - skersai membraną. Todėl kanalai (angl. ion channels) yra nešiklių klasės poklasis.

Jonai dėl to būna hidratuoti, kad jie turi krūvį. „Nuogo“ jono (pvz., protono) skersmuo yra pakankamai mažas, kad pratilptų pro tarpus tarp fosofolipidų, bet ten kažkokios termodinaminės problemos... Bent jau kai kurie kanalai, jonus, kuriuos praleidžia, nurėdo (žr. en:Potassium channel#Selectivity filter ar The K+-Channel: High Selectivity, High Flux and Energy Minimization). --rencas 19:38, 2008 sausio 10 (EET)

Jei įdomu, plazmodezmos yra analogija gyvūnų ląstelėse esančioms gap junctions, taigi jeigu baltymai pereina per plazmodezmas, manau realu, kad taip pat vyksta ir gyvūnų ląstelėse.

Sutinku, kad nešikliai gali būti bet kokios molekulės, tačiau kai kalbama apskritai apie medžiagas, kurios turi savybę prisikabinti ir pernešti kitas molekules, pavyzdžiui, kraujo plazmoje. Apskritai antibiotikai, kiek žinau, yra hidrofilinės medžiagos ir pačios pereiti per membraną negali. Pavyzdys A23187 pagal sandarą taip pat yra hidrofilinis, todėl manau, kad jo savybė pernešti jonus per membraną pasireikškia tuo, jog jis prisikabindamas tam tikrus jonus, kuriems pritaikytų baltyminių nešiklių membranoje nėra, tiesiog juos perneša per jam pačiam (antibiotikui) pritaikytą nešiklį. Nešikliai, esantys membranose ir pritaikyti medžiagų pernašai, yra baltyminiai ir priklauso baltymų transporterių grupei, kurią sudaro nešikliai ir kanalai (kanalai taip pat vykdo pernašą per membraną)(cit. iš Alberts Molecular biology of the cell: "Carrier proteins and channel proteins are the two major classes of membrane transport proteins").

Žinoma, kad jonai hidratuojami todėl, jog turi krūvį (dėl to juos apspinta vandenilinius ryšius mėgstančios sudaryti vandens molekulės); ir visi neorganiniai jonai yra pakankamai maži, kad pratilptų pro tarpus tarp riebalų rūgščių, tačiau hidratacija nepadaro jų per didelių, skersmuo iš esmės nepasikeičia, todėl negalima teigti, jog jie nepraeina membranos dėl to, kad padidėja po hidratacijos. Dėl termodinaminių jėgų, tai labai gali būti, kad dėl kažko tokio jie ir nepraeina, bet aš fizikos nelabai suprantu ir tiksliai mechanizmo nežinau, tačiau žinau, kad jonai nepraleidžiami pro hidrofobinę membranos dalį dėl to, kad turi krūvį (panašus tirpsta panašiame - hidrofobinės molekulės yra nepolinės, jonai - poliniai; jonai jose netirpsta ir neturi kaip pereiti...). --Seplute 21:45, 2008 sausio 10 (EET)