Pedro de Mendoza

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pedras de Mendosa (Pedro de Mendoza y Luján; g. 1487? m. Guadikse, Andalūsijoje - m. 1537 m. birželio 24 d. Atlanto vandenyne) - ispanų keliautojas ir konkistadoras, pirmasis La Platos adelantadas.

Pedras de Mendosa gimė kilmingoje, imperatoraius Karolio V malonę turėjusioje šeimoje. 1529 m. pasiūlė kolonizacinę kelionę į Pietų Amerikos pietus. Mendosai suteiktas generolo laipsnis, dovanotos teritorijos tarp La Platos ir Magelano sąsiaurio. Imperatorius jam davė 2000 dukatų ir pažadėjo dar tiek pat, jei Mendosa nugabens į koloniją 1000 kolonistų, ten pastatys kelią iki Ramiojo vandenyno ir 3 tvirtoves. 1534 m. Mendosa išvyko į kelionę, tačiau dėl labai blogų oro sąlygų buvo priverstas išsilaipinti Brazilijoje. Čia dėl nesutarimų Mendosos paliepimu buvo nužudytas jo leitenantas Osorijas. Vėliau Mendosos ekspedicija pasiekė La Platą ir 1536 m. vasario 2 d. įkūrė Buenos Aires. Tačiau ispanams teko susidurti su nuožmiu vietinių gyventojų priešinimusi. Indėnai nužudė Pedro brolį Diegą. Netrukus indėnai sugriovė Buenos Airių fortą. Sušlubavus sveikatai, Mendosa išplaukė atgal į Ispaniją, bet kelionės metu mirė.