Patoso lagūna
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Patos lagūna (port. Lagoa dos Patos, “Ančių lagūna”) – viena didžiausių pasaulio lagūnų, plytinti Brazilijoje, ties Atlanto pakrante, Pietų Rio Grandės (port. Rio Grande do Sul) provincijoje. Lagūna ištįsusi lygiagrečiai vandenyno pakrantei š.r. – p.v. kryptimi apie 265 km, jos plotis iki 64 km, plotas (įvairiais vertinimais) – 9 800-10 100 km².
Antrasis pagal plotą Pietų Amerikos ežeras (jeigu Marakaibą laikysime ežeru, o ne jūros įlanka).
Nuo Atlanto Patos lagūną skiria iki 30 km pločio smėlio juosta. Pietuose San Gonsalo kanalu (port. Canal do São Gonçalo) jungiasi su didele Mirimo lagūna.
Lagūnos pakrantėje įsikūrę San Jose do Norte (Sao Jose do Norte), Peloto (Pelotas), San Lorenco do Sul (São Lourenço do Sul), Tapos (Tapes), Porto Alegrės miestai.
Jūriniai laivai, kurių grimzlė neviršija 5,18 m., pasiekia didelį šiaurinėje lagūnos pakrantėje plytintį Porto Alegrės uostą.
