Nefritas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie inkstų uždegimą (ligą) žr. Nefritas (liga).

Nefritas - silikatų klasės mineralas, kriptokristalinė, plaušiška aktinolito ir tremolito atmaina. Nefrito cheminė formulė – Ca₂(Mg, Fe)₅Si₈O₂₂(OH)₂. Dalį magnio gali pakeisti dvivalentė geležis ir kalcis. Taip pat minerale visada būna chromo, nikelio, kobalto, titano, vanadžio ir kitų priemaišų.

Nefrito pavadinimas kilo iš graikų kalbos žodžio nephros – inkstai. Šis pavadinimas atsirado dar XVI a. ir susijęs su tuo, kad šiuo mineralu buvo gydomi inkstų skausmai.

Nefritas randamas nuo baltos ir žalsvai pilkos iki žolės žalumo ir tamsiai žalios spalvos. Be to, būna geltonų ir žydrų mineralo spalvų. Nors įprastinė spalva – įvairiausi žalios spalvos atspalviai. Nefritas – neskaidrus mineralas. Tačiau aukštos kokybės nefritas – pusiau skaidrus.

Nefritas kristalizuojasi monoklininėje singonijoje, yra labai klampus, atsparus smūgiams. Skalumas – tobulas, dviejų krypčių. Kietumas pagal Moso skalę – 5,5-6,0. Tankis kinta nuo 2,90 iki 3,02. Blizgesys – riebus.

Iš nefrito akmens amžiuje buvo gaminami ginklai, kiti įrankiai. Taip pat nefritas buvo naudojamas papuošalams gaminti.