Minas (egiptiečių mitologija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Egiptiečių mitologijoje Minas – senovinis vaisingumo dievas, skatinantis žmonių gimimą ir gyvulių veisimąsi, keliautojų, karavanų globėjas. Buvo vienas populiariausių dievų. Ikonografijoje Minas vaizduotas kaip vyras, ant kurio galvos karūna su dviem plunksnom, viena jo ranka pakelta, o kitoje – erekcijos būsenos falas. Tai neabejotinai vienas seniausių Egipto dievų. Jo atributu buvo laikomos Egipto sėjamosios salotos, kurios laikytos afrodiziaku.
Mino garbei buvo švenčiama derliaus nuėmimo šventė, kurios metu faraonas auksiniu pjautuvu supjaudavo pirmąjį pėdą. Naujosios Karalystės laikotarpiu buvo pagerbiamas faraono karūnavimo ceremonijose, nes buvo manoma, kad Minas užtikrins faraonui seksualinę energiją ir vaisingumą ir padės susilaukti sūnaus, sosto paveldėtojo. Pagrindinis Mino kulto centrai buvo Akhmimas ir Koptas, kur kartu garbinta jo žmona Izidė ir sūnus Horas. Koptas buvo svarbus karavanų prekybos centras, todėl Minui buvo priskiriamos ir prekybos karavanų bei pirklių globėjo funkcijos. Vykstant sinkretizmui, Minas imtas tapatinti su Horu, Sebeku. Viduriniosios Karalystės laikais Horo ir Mino identitai atsiskyrė, Minas susiliejo su Amonu ir įgavo dievo demiurgo, Visatos kūrėjo ir „dievų valdovo“ bruožų, kurie buvo ankščiau buvo priskiriami Amonui.
Graikai Miną tapatino su savo dievu Panu, todėl miestą vadino Akhmin Panopolis.
