Materhornas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Materhorno kalnas (angl. ir vok. Matterhorn, it. Monte Cervino, pranc. Mont Cervin) – 4477 m aukščio Alpių viršukalnė Šveicarijos ir Italijos pasienyje.

Kalnas susiformavo prieš 50 mln. metų, kai Žemės tektoninių plokščių judesiai išstūmė jį į viršų, susidūrus Afrikos ir Europos žemynams. Viršūnę suformavo ledynai, išgraužę aplink ją karas (taurės pavidalo įdubas). Tarp Materhorno ir Italijos viršūnės Monte Rosa (4634 m) yra Teodulo perėja (3301 m), iš čia Julijaus Cezario konsulas Servius Galba 55 m. pamatė Materhorną. Galbūt tuo paaiškinamas ir prancūziškas jo pavadinimas Servin.

Materhornas garsus savo ragu – šiek tiek palinkusia piramidiška viršūne. Tai savita piramidiška Materhorno smailė, arba ragas, yra aštrių, rantytų keterų, vadinamų aretes, susikirtimo vieta. Šios keteros susidarė, kai uolose buvo išskobtos keturios apvalainos įdubos, vadinamos karomis, arba ledyniniais cirkais. Trys piramidės šonai – šiaurinis, rytinis ir pietinis – yra tipiškos lygios užpakalinės karos sienos. Kara susidaro, kai sniego griūtys kalno šlaite išgraužia pridengtą įdubą. Metai po metų nesutirpusį sniegą viršutiniai sluoksniai kietai suspaudžia į ledą. Kasmet uolienas pamažu skaldo šalčiai, ardo ledai, graužia polaidžio vanduo – įduba vis gilėja. Pamažu didėjantis svoris spaudžia ledą, ir šis neatlaikęs ima plūsti per žemiausią įdubos kraštą žemyn – susidaro naujas ledynas.

Materhornas yra atvaizduotas populiariame šveicariškame šokolade "Toblerone".

[taisyti] Alpinizmas

Kasmet į Materhorną užkopia apie 2000 žmonių. Tačiau jis iki šiol kelia pagarbią baimę dėl dažnų nelaimingų atsitikimų – kiekvienais metais žūva iki 15 alpinistų.