Marcinkonys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Marcinkonys

Marcinkonys

Koordinatės

54°03'40″ š. pl.
24°24'00″ r. ilg.

Savivaldybė

Varėnos rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė)
Vardininkas:	Marcinkónys
Kilmininkas:	Marcinkonių̃
Naudininkas:	Marcinkonìms
Galininkas:	Marcinkónis
Įnagininkas:	Marcinkonimìs
Vietininkas:	Marcinkonysè

Marcinkonys – kaimas Varėnos rajono pietuose, prie geležinkelio Vilnius–Gardinas, šalia Dorupio ir Grūdos upių. Seniūnijos centras, apsuptas didelių miškų (vienas gyventojų verslo šaltinių). Tai vienas didžiausių (gal ir didžiausias) pagal užimamą plotą kaimas Lietuvoje (143 ha). Geležinkeliu susisiekia su Gardinu, Varėna bei Vilniumi, asfaltuotais keliais – su Druskininkais, Merkine ir Varėna. Yra geležinkelio stotis, medinė Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia (pastatyta 1880 m.) ir kapinės, Marcinkonių pagrindinė mokykla (su ambulatorija), vaistinė, paštas (LT-65027), kultūros namai, girininkija, etnografinis muziejus (etnokultūrinio ir gamtosauginio švietimo centras). Kaime susibūrusi humoro grupelė „Spanguolė“, daugiau nei 30 metų gyvuoja etnografinis ansamblis.

Marcinkonyse įsikūrusi Dzūkijos nacionalinio parko administracija ir informacinis centras (nuomoja dviračius, baidares), parko muziejus, Čepkelių gamtinio rezervato administracija (su rezervato gamtos ekspozicija-muziejumi), Etnografinis muziejus ir T. Ivanausko Zoologijos muziejaus filialas. Veikia užsienio ir šalies turistų pamėgti svečių namai „Ėglis“. Kaimo apylinkėse yra žemyninės kopos, Girinio sveikatingumo takas (3,6 km), už 4 km į pietus – pažintinis takas po Čepkelių raistą.

[taisyti] Istorija

Vietovė pradedama minėti nuo XVI amžiaus, kaimas žinomas nuo 1637 m. kaip miško žvalgų gyvenvietė. 1770 m. pastatyta pirmoji Marcinkonių bažnyčia. Kaimas pradėjo augti XIX a. antrojoje pusėje, kai pro jį buvo nutiestas geležinkelio ruožas Peterburgas–Varšuva ir čia buvo pastatyta geležinkelio stotis. Spaudos draudimo laikais vietos gyventojai daug platino lietuvišką spaudą. 1914 m. vokiečiai link Katros nutiesė geležinkelio ruožą – Prancūzkelį.

Po I pasaulinio karo, kai pateko Lenkijos valdžion, buvo persekiojami už lietuvybės puoselėjimą ir gynimą, neapsieita ir be aukų. Labiausiai juos išgarsino lietuviški kryžiai (kaip valstybės herbe), kuriuos lietuviai statė, o lenkai viešai (kartais ir slapčia) griovė ir naikino. Toks kryžius buvo pastatytas Marcinkonyse 1933 m. pabaigoje. Policijos komendantas įsakė jį nugriauti, bet neatsirado žmonių, kurie padarytų tai net už lenkų siūlomus pinigus. Todėl kryžius sunaikintas tik pasamdžius darbininkus iš kitur. Po šio incidento kilo dideli neramumai, iškelta byla net pasiekė Lenkijos seimą.

1957 m. įkurtas Marcinkonių miškų ūkis, priklausęs Varėnos miškų ūkio gamybiniam susivienijimui.

2004 m. birželio 1 d. Prezidento dekretu patvirtintas Marcinkonių herbas.