Lionginas Šepetys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lionginas Šepetys (g. 1927 m. lapkričio 23 d. Ukmergės rajone, Kazliškių kaime) – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
[taisyti] Biografija
Gimė 1927 11 23 d. Ukmergės rajone, Kazliškių kaime. 1953 metais baigė Kauno politechnikos institutą, inžinierius architektas. Menotyros mokslų kandidatas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos Mokslų Akademijos narys korespondentas.
1953-1957 m. dirbo Kauno politechnikos institute asistentu, vyresniuoju dėstytoju; 1957-1960 m. buvo komjaunimo ir partijos darbuotojas. 1960-1963 m. mokėsi Visuomenės mokslų akademijos aspirantūroje Maskvoje. 1964-1967 m. buvo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto Kultūros, mokslo, švietimo skyriaus vedėjas; 1963-1968 m. dirbo Dailės institute docentu; 1967-1976 m. Lietuvos TSR kultūros ministras; 1976-1989 m. Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto sekretorius.
Nuo 1990 m. nepartinis.
Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nusipelnęs meno veikėjas.
Buvo išrinktas septintojo-vienuoliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, dešimtojo ir vienuoliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vienuoliktojo šaukimo TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu.
Yra išleidęs knygas "Daiktų grožis", "Modernizmo metmenys", "Ispanija. Siluetai ir spalvos", "Žmogus. Menas. Aplinka", "Menas ir aplinka" (rus. k.), "Kultūra ir mes", paskelbęs straipsnių meno istorijos bei teorijos klausimais.
Žmona Nijolė gydytoja, sūnus Linas architektas, sūnus Lionginas ekonomistas, anūkas Tomas, anūkė Ieva.
1990-1992 m. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.