Kriminologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kriminologija – tarpdisciplininis mokslas, kurio tyrimo dalykas iš dalies sutampa su tokių mokslų kaip sociologija, filosofija, pedagogika, psichologija, etnologija ir teisėtyra, teisės mokslai (ypač baudžiamoji teisėtyra, teisinė statistika ir kt).

Kriminologija - tai mokslas apie nusikalstamumą, jo priežastis, padarinius, prevenciją. Tyrinėjami ne tik patys nusikaltimai, bet ir juos darantys asmenys, jų psichinės, psichologinės savybės, socialinė aplinka ir kitos polinkį į nusikalstamumą nulėmusios savybės.

[taisyti] Istorija

Termino "kriminologija" kilmė nėra žinoma. Pirmą kartą sąvoką panaudojo Raffaele Garofalo, 1885 m. publikavęs savo veikalą pavadinimu "Criminologia". (Bent jau idėjiniu) Klasikinės kriminologijos mokyklos ir apskritai kriminologijos disciplinos pradininku laikomas italas Cesare Beccaria, XVIII a. publikavęs veikalą "Dei Delitti e delle Pene" ("Apie nusikaltimus ir bausmes"), kuriame kaip utilitaristas manifesto forma pasisakė prieš to meto baudžiamąją justiciją, atgyvenusius teisenos metodus kaip kankinimai, bausmes (mirties bausmė) ir kt.), skelbė baudžiamosios teisės humanizmo idėjas, siūlė esamas priemones keisti humaniškesnėmis bei veiksmingesnėmis.

[taisyti] Literatūra

• Jurijus Bluvšteinas (atsakingasis redaktorius). Kriminologija. Vilnius: Pradai, 1994.