Klimatologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
Klimatologija – atmosferos mokslų šaka, tyrinėjanti klimatą, jo kaitą, įtakojančius veiksnius ir kitus susijusius reiškinius.
[taisyti] Apibendrinimas
Skirtingai nei meteorologija, kuri koncentruojasi į santykinai trumpalaikių, kelių savaičių orų sistemų tyrimus, klimatologija studijuoja šių sistemų pasireiškimo dažnumą bei tendencijas per ilgesnius laikotarpius. Klimatologų tyrimų sritys – orų periodiškumas, pokyčiai, pokyčių priežastys ir ateities prognozės, vertinant laikotarpius nuo kelerių iki tūkstančių metų, tiek vietiniu, regioniniu, tiek ir pasauliniu mastu.
Klimato sistema suprantama kaip tarpusavio sąveika tarp atmosferos, vandenynų, sausumos paviršiaus, sniego ir ledo dangos, bei biosferos. Trumpalaikiai ir paprastai abipusiai procesai ir pokyčiai (nuo valandų iki mėnesių) vadinami vidiniais šios sistemos procesais, o ilgalaikiai pokyčiai, tokie kaip žemės paviršiaus, biosferos, atmosferos, saulės spinduliavimo pasikeitimas -išoriniais.
Klimatologijos tyrimų objektai yra atmosferos paribio sluoksnis, atmosferos cirkuliacija, šilumos apykaita (spinduliavimas, konvekcija, slaptoji garavimo šiluma), sąveika tarp atmosferos, vandenynų ir sausumos paviršių (ypatingai augalija, žemės panaudojimas ir topografija), cheminė ir fizinė atmosferos sudėtis. Klimatologija susijusi su astrofizika, chemija, ekologija, geologija, geofizika, glaciologija, hidrologija, okeanografija ir vulkanologija.
[taisyti] Tyrinėtojai
Vieni pirmųjų klimato tyrinėtojų:
- Edmundas Halis (Edmund Halley) – po kelionės į pietų pusrutulį 1686 m. sudaręs pasatinių vėjų žemėlapį.
- Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin) – pirmasis sudaręs Golfo srovės tekėjimo planą (kuris tuomet buvo skirtas jūros paštui iš JAV į Europą).
- Fransis Galtonas (Francis Galton) sukūrė anticiklono sąvoką.
- Helmutas Landsbergas pritaikė statistines analizes, ko pasekoje klimatologija tapo fiziniu mokslu.
[taisyti] Metodai
Klimatologijoje naudojami įvairūs metodai. Paleoklimatologija siekia atkurti praeities klimato modelius tyrinėjant ledo kernus ir medžių rieves (dendroklimatologija); dabartinio klimato studijos naudoja per daug metų sukauptą meteorologinę informaciją – kritulių, temperatūrų, atmosferos sudėties matavimus; statistiniai bei matematiniai modeliai padeda integruoti skirtingus stebėjimų duomenis, juos analizuoti bei remiantis turima informacija sudarinėti ateities klimato projekcijas.
