Kietis (vandens)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vandens kietis, vandens kietumas - vandens savybė, neleidžianti putoti muilui, susijusi su tam tikrų kalcio ir magnio druskų buvimu.
Terminai kietumas ir kietis skiriasi savo vartosena. Kietumas reiškia tiesiog vandens savybę. Tuo tarpu kietis yra kietumas, išmatuotas konkrečiais vienetais (kurie dažniausiai yra vandenyje ištirpusių Ca ir Mg druskų kiekis).
Kietas vanduo - vanduo, kuris yra kietas, turi daug tokių druskų. Minkštas vanduo - kuris tokių druskų turi mažai ar neturi visai.
[taisyti] Kieto vandens įtaka
Kietas vanduo prausiantis džiovina odą, kietame vandenyje prastai putoja muilas. Virinant kietą vandenį ant puodų, arbatinukų, katilų sienelių nusėda karbonatinės nuosėdos. Tokios nuosėdos gali labai susiaurinti karšto vandens vamzdžius. Naudojant per minkštą vandenį didėja vamzdynų korozijos rizika, kadangi vanduo praranda buferines savybes, kurias jam suteikia hidrokarbonatai.
Geriamas vanduo gali būti tiek kietas, tiek minkštas, sveikatai tai neatsiliepia. Tiesa, yra duomenų, kad kietas vanduo didina inkstų akmenų susidarymo riziką[1], o minkštas - didina širdies ir kraujagyslių susirgimų riziką[2].
[taisyti] Vandens kietumo rūšys
- karbonatinis kietis (karbonãtinis kiẽtis, kitaip dar laikinasis kietis; angl. alkaline (temporary) hardness) - kietis, kurį lemia Ca, Mg ir Fe rūgštieji karbonatai. Jis lengvai sumažinamas kaitinant taip kietą vandenį - kaitinami hidrokarbonatai skyla, ir iš tirpalo nusėda kalcio ir magnio karbonato dalelės.
- nekarbonatinis kietis (nekarbonãtinis kiẽtis, kitaip dar nuolatinis kietis; angl. non - alkaline (permanent) hardness) - kietis, kurį lemia vandenyje ištirpusios stiprių rūgščių Ca arba Mg druskos (sulfatai, chloridai, nitratai).
- suminis vandens kietis - karbonatinio ir nekarbonatinio kiečių suma.
[taisyti] Nuorodos
- ↑ Химическая энциклопедия. — М.: Советская энциклопедия, 1990. Т. 2. С. 145.
- ↑ Kožišek F. Health significance of drinking water calcium and magnesium
