Kiaušidė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kiaušidė (lot. ovarium) – tai porinė moters lytinių organų liauka (lytinė liauka), kurioje gaminasi moteriškosios lytinės ląstelės – kiaušinėliai. Kiaušidė taip pat gamina hormonus, kurie lemia moters antrinius lytinius požymius bei reguliuoja mėnesinių ciklą.
Kiaušidės yra mažojo dubens šonuose, už gimdos. Pagal formą jos primena migdolus; jų vidutinis ilgis apie 4 cm, plotis 2 cm, storis 1,5 cm. Kiaušidėse susiformuoja ir subręsta Grafo folikulai ir kiaušialąstės, be kurių neįmanomas apvaisinimas ir dauginimosi funkcija apskritai. Jos yra ir vidaus sekrecijos liaukos, kuriose gaminami moteriškieji lytiniai hormonai, lemiantys moters lytinių organų ir pieno liaukų išsivystymą, antrinius lytinius požymius, medžiagų apykaitą organizme, kraujo sudėtį ir kt. Prasidedant lytine branda ir baigiantis menopauze, kiaušidėse ir gimdoje vyksta sinchroniški periodiniai pokyčiai: folikulo augimas, kiaušialąstės vystymasis, ovuliacija, geltonkūnio susidarymas, gimdos gleivinės paruošimas galimam apvaisintos kiaušialąstės įsitvirtinimui, o jei apvaisinimas neįvyko – gleivinės atitrūkimas.
[taisyti] Ligos
Dažniausios kiaušidžių ligos:
- ooforitas – uždegimas, kurį sukelia įvairios bakterijos, patenkančios į kiaušidę su krauju ir limfa.
- kiaušidžių vėžys – piktybinis navikas, atsirandantis dėl hormonų apykaitos sutrikimų, paveldėto polinkio.
Moters: Bartolino liaukos - Gimda - Gimdos kaklelis - Kiaušintakiai - Kiaušidės - Lytinės lūpos - Makšties prieangis - Makštis - Mergystės plėvė - Vulva - Skeno liaukos - Varputė
Vyro: Kapšelis - Kuperio liaukos - Priešinė liauka - Sėklidės - Sėklidės prielipas - Sėklinės pūslelės - Sėklinis latakas - Šlaplė - Varpa