Kanonistika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kanonistika – kanonų teisės mokslas, bažnytinė teisėtyra, religinės teisėtyros šaka.

Kanonistika kaip bažnytinės teisės mokslas tiria ne tik kanonus, bet ir kitas krikščioniškų Bažnyčių teisės normas. Iš dalies ji yra laikoma teologine disciplina (teologijos studijų srityje).

Šiuolaikinės kanonų teisės mokslo šakos ir kryptys - istorinė kanonistika, klasikinė kanonistika, lyginamoji kanonistika (Romos katalikų, Rytų Bažnyčių, protestantiškoji).

[taisyti] Istorija

I tūkstantmetyje krikščionių Bažnyčių susirinkimų ir Popiežių dokumentai, sprendimai buvo kompiliuojami, sudaromi rinkiniai, kurie buvo saugomi privačiai. Kanonistikos pradininkas - Gracianas. Jis surinko bei sistematizavo bažnytinę teisę. 1140 m. paskelbta vad. „Nesuderinamų kanonų harmonija“ ("Decretum Gratiani", Bolonija). Graciano Dekretas tapo scholastikos dėstymo dalyku. Pirmiausia – Bolonijos universitete.

Vėliau buvo buvo renkami (kompiliuojami) bei sisteminami, glosuojami kiti bažnytinės teisės aktai - taip susiformavo dekretistika, dekretalistika. Kanonų teisė, kartu ir kanonistika tapo akademinių teisės studijų dalyku. Kanonistai ir legistai užėmė svarbią vietą politiniame ir visuomeniniame gyvenime.

[taisyti] Dabartis

Šiuo metu kanonų teisė ir kanonistika pasaulietinėse mokslo įstaigose tiriama teisės istorijos bei lyginamosios teisėtyros srityse. Teologijos studijų įstaigose kanonų teisės dėstoma kaip privalomasis dalykas. Kanonistika studijuojama specialiuose tam įsteigtuose institutuose, katedrose, centruose (teologijos fakultetuose, institutuose), taip pat pasaulietinės teisės įstaigose (teisės fakultetuose). Pagrindiniai kanonistikos centrai – krikščioniškose (katalikiškose) valstybėse kaip Italija, Lenkija, Austrija, Vokietija.

[taisyti] Lietuvoje

Lietuvoje veikia VDU Teologijos fakulteto Bažnytinės teisės katedra. Kanonistika studijuojama tik VDU: yra Bažnytinės teisės programa (magistro studijos). Bažnytinė teisė studijuojama katalikiškose seminarijose (Vilniuje, Kaune, Telšiuose, Marijampolėje), kaip pasirenkamasis dalykas dėstoma MRU universitete (prof. Kazimieras Meilius). Anksčiau kanonų teisė (fakultatyvas) buvo dėstoma ir Vilniaus universiteto Teisės fakultete (prof. Pranas Vaičekonis). Kanonistika nagrinėjama lyginant pasaulietinės teisės koncepcijas, paliečiama istorinės teisėtyros darbuose (seminaro darbai, referatai, baigiamieji - bakalauro ir magistro - darbai).

Moksliniai tyrimai Lietuvoje vykdomi atitinkamuose bažnytinės teisės centruose. Mokslo laipsniai kanonistikos srityje Lietuvoje neteikiami (2007 m. duomenimis); kanonų teisės daktaro disertacijos rengiamos Laterano (Roma), Miuncheno (LMU) ir Miunsterio (Vokietija) universitetuose, atitinkamai pagal glaudžius Lietuvos Katalikų Bažnyčios ryšius su užsienio vyskupijomis, o per jas - su mokslo įstaigomis.

Lietuvos kanonistai:

Profesoriai, kanonų teisės daktarai:

• kun. habil. dr. Vincas Jonas Bartuška (g. 1917)
• kun. teol. habil. dr. Pranas Vaičekonis (1928-2006), buvęs VDU KTF Bažnytinės teisės katedros vedėjas
• kun. Petras Malakauskis (1889-1947)
• kun. Kazimieras Meilius (g. 1958).

Abiejų teisių- kanonų ir romėnų- daktarai (lot. doctor utroque iure, doctor iuris utriusque):

• Jonas Juškevičius (g. 1965), MRU Teisės fakulteto docentas
• Jurgis Taliatas (g. Eišiškėse), LDK teisininkas
• Vaclovas Čirka, LDK teisininkas.

Kiti kanonų teisės daktarai:

• Audrys Juozas Bačkis (g. 1937)
• Ambraziejus Beinartas
• Vytautas Brilius (g. 1956)
• Algis Genutis (g. 1959)
• Robertas Pukenis
• Bonaventūras Pauliukas
• Juozas Prunskis (1907–2003)
• Robertas Rumšas (g. 1960)
• Petras Smilgys (g. 1970), VDU Teologijos fakulteto Bažnytinės teisės katedros vedėjas
• Juozas Šiurys (g. 1954)
• Stasys Valiušaitis (g. 1910)
• Romualdas Zdanys, Panevėžio vyskupijos tribunolo oficiolas, buvęs Vilniaus kunigų seminarijos rektorius.