Juozas Lukša-Daumantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Lukša-Daumantas (1921 m. rugpjūčio 10 d. Juodbūdyje, Marijampolės apskr. – 1951 m.) – kovotojas už Lietuvos laisvę. Slapyvardžiai: Juozas Lukša-Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Araminas, Kęstutis, Skrajūnas, Daumantas, S. Mykolaitis.

[taisyti] Biografija

Būdamas gimnazistu priklausė ateitininkų organizacijai, per pirmąją sovietų okupaciją – Lietuvos aktyvistų frontui (LAF). 1941 m. buvo kalinamas, į laisvę išėjo tiktai karui prasidėjus. Vokiečių okupacijos metais dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš vokiečius.

Grįžus sovietams, priklausė pogrindžio Lietuvos išlaisvinimo tarybai, o ją sunaikinus, buvo Lietuvos partizanų sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininkas. Prasidėjus Lietuvos partizanų sąjūdžio areštams, 1946 m. išėjo partizanauti, buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės spaudos skyriaus viršininku, dalyvavo Vyriausiosios partizanų vadovybės kūrime. Nuo 1947 m. vadovavo Kauno apylinkėse veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei.

1949 m. gavo specialius įgaliojimus atstovauti įkurtam Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiui užsienyje. 1950 m. grįžo į Lietuvą, paskirtas Ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos skyriaus viršininku. 1950 m. jam suteiktas Laisvės kovos karžygio garbės vardas, taip pat apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. 1951 m. suteiktas partizanų majoro laipsnis. 1951 m. dvigubo agento išduotas mirė Lietuvos miškuose.

Parašė knygą apie Lietuvos partizanus.